Vietos ir regionų vadovai ragina didinti ES paramą švariai pramonei ir gynybai

Švarios pramonės kursas yra gyvybiškai svarbi ir ilgai laukta augimo strategija ES konkurencingumui didinti. Siekiant užtikrinti sėkmingą ir teritoriniu požiūriu subalansuotą žaliąją pertvarką visoje ES, labai svarbu, kad pramonės politikoje daugiausia dėmesio būtų skiriama regionams ir miestams.  Tai pagrindinė gegužės 23 d. Ekonominės politikos komisijos (ECON)posėdyje priimto nuomonės projekto mintis. ECON komisijos nariai taip pat surengė pradinę diskusiją dėl nuomonės projekto dėl 2030 m. Europos pasirengimo gynybai dokumentų rinkinio ir aptarė dabartinių tarptautinės prekybos sutrikimų poveikį regionams ir miestams.  

Švarios pramonės kursas 

Posėdžio metu ECON komisijos nariai priėmė nuomonės projektą „Švarios pramonės kursas“, kuriame raginama parengti vietos poreikiais grindžiamą pramonės politiką, kurioje būtų pripažįstamos įvairios Europos teritorijų pramonės stipriosios pusės. Vietos ir regionų vadovai pabrėžė, kad vietos valdžios institucijos yra pagrindiniai konkurencingų pramonės šakų skatinimo veiksniai. Jie atkreipė dėmesį į keletą itin svarbių priemonių, skirtų padėti pramonės sektoriams pereiti prie švarios energijos, įskaitant visapusišką ES supaprastinimo ir viešųjų pirkimų priemonių įgyvendinimą, viešųjų ir privačiųjų išteklių sutelkimą, tikslines investicijas ir valstybės pagalbos sistemas, novatoriškas ir pažangiosios specializacijos strategijas ir tvirtesnes viešųjų subjektų, įmonių, akademinės bendruomenės ir įgūdžių teikėjų partnerystes. Nariai taip pat pabrėžė, kad reikia mažinti energijos sąnaudas didinant švarios energijos gamybą. 

Pranešėjas Viljamas Elofssonas (SE / EPP), Jevlės mero antrasis pavaduotojas, sakė: „Šiandien ECON komisija priima švarios pramonės kurso ataskaitą, kurioje vietos ir regionų valdžios institucijos laikomos pagrindiniais Europos švarios ir konkurencingos pramonės pertvarkos veiksniais. Nuomonėje raginama parengti teritorines strategijas, supaprastinti leidimų išdavimą, investuoti į įgūdžius ir vykdyti sąžiningą energetikos politiką, kartu raginant užtikrinti nuoseklų finansavimą, paramą inovacijoms ir technologiškai neutralius požiūrius siekiant skatinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir pramonės plėtrą visoje ES.“ 

Gynybos dokumentų rinkinys 

ECON komisijos nariai pirmą kartą pasikeitė nuomonėmis dėl nuomonės projekto „Europos pasirengimas 2030 m. gynybai“. Jie pabrėžė, kad svarbu, jog Europa teiktų didesnę pirmenybę Europos Sąjungoje sukurtiems gynybos produktams ir technologijoms, ir kad reikia ES priemonių, pavyzdžiui, Europos saugumo veiksmų plano (SAFE), kad būtų veiksmingai sumažintas gynybos rinkos susiskaidymas, kai bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose turėtų dalyvauti bent dvi ES valstybės narės. Jų teigimu, nacionalinių ES vidaus administracinių kliūčių pašalinimas taip pat bus labai svarbus kuriant stiprią Europos gynybos pramonę. ECON komisijos nariai taip pat pabrėžė, kad sanglaudos politikos lėšų naudojimas gynybai turi būti derinamas su regioninės plėtros tikslais.  

Pranešėjas Bragos meras Ricardo Rio (PT / EPP) sakė: „Rengdama naująją Europos investicijų į gynybą strategiją, tvirtai pabrėžiu itin svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį kuriant atsparius, tvarius ir įtraukius gynybos mechanizmus, kuriais ne tik apsaugomos mūsų bendruomenės, bet ir skatinama sanglauda, konkurencingumas ir stabilumas visuose Europos regionuose.“ 

ES prekybos politika

Diskusijose dėl besikeičiančių prekybos perspektyvų poveikio regionams ir miestams ECON komisijos nariai pabrėžė, kad reikia skubiai laikytis teritorinio požiūrio į prekybos atsparumą, ir įspėjo, kad pasaulinė įtampa, didesni tarifai ir tiekimo grandinės sutrikimai daro nevienodą ekonominį poveikį visoje Sąjungoje.   

Bandomasis DI priemonių naudojimas

ECON komisijos nariai taip pat paskyrė komisijos pirmininką ir Pjemonto regiono pirmininką Alberto Cirio (IT / EPP) pranešėju dėl žemyninio dirbtinio intelekto veiksmų plano, su kuriuo ES yra pasiryžusi tapti pasauline lydere dirbtinio intelekto srityje. Jis sakė: „Dirbtinio intelekto naudojimas dabar yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis ir jo potencialas viešojo administravimo srityje yra milžiniškas. Pjemonte dedame daug pastangų, pavyzdžiui, kad DI sistemos būtų naudojamos kelių transporto taršos stebėsenos ir mažinimo uždaviniui spręsti, taikant novatorišką šviesoforų naudojimo būdą. ES regionai ir miestai turi išsakyti savo nuomonę dėl investicijų į DI kompiuterijos infrastruktūrą formavimo, DI įgūdžių ir talentų stiprinimo. Būsima nuomonė bus svarbus indėlis viešajam sektoriui įgyvendinant DI taikymo strategiją, kurią Europos Komisija pristatys vėliau šiais metais.“ 

2024 m. spalio mėn. RK priėmė pirmąją nuomonę „Dirbtinio intelekto iššūkiai ir galimybės viešajame sektoriuje“, kurią parengė C. Cirio. Pirmą kartą per RK institucinį renginį DI technologijos buvo naudojamos ECON posėdyje aptartoms temoms suskirstyti į aiškią ir prieinamą informaciją piliečiams ir suinteresuotiesiems subjektams. Nuo birželio 4 d. nuoroda į šiam posėdžiui skirtą DI priemonę bus pateikta čia. 

Pagrindiniai faktai

• Susitikimą žiūrėkite čia.  

• Vasario 25 d. Europos Komisija pristatė švarios pramonės kursą, kuriame išdėstyti konkretūs veiksmai, kaip priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą paversti Europos pramonės augimo varomąja jėga. Tai apima energijos kainų mažinimą, kokybiškų darbo vietų kūrimą ir tinkamas sąlygas įmonėms klestėti.   

• Kovo 19 d. Komisija pristatė Baltąją knygą „Europos gynyba. Pasirengimas 2030 m.“ ir, kaip dalį plano „ReArm Europe“ / pasirengimo 2030 m., plataus užmojo gynybos dokumentų rinkinį, kuriuo ES valstybėms narėms suteikiami finansiniai svertai, kad būtų paskatintas investicijų į gynybos pajėgumus šuolis. Nors planu „ReArm Europe“ / „Readiness 2030“ siekiama finansinėmis priemonėmis stiprinti visos Europos gynybos pajėgumus, baltojoje knygoje apibrėžiamas naujas požiūris į gynybą ir nustatomi investicijų poreikiai.   

Susisiekti

Theresa Sostmann
Tel. +32475999415
Theresa.Sostmann@cor.europa.eu  

Matteo Miglietta 
+32470 89 53 82 
Matteo.Miglietta@cor.europa.eu