Misijos deklaracija
Mūsų politinė veikla grindžiama įsitikinimu, kad siekiant sukurti glaudesnę ir solidarumu grindžiamą Europos tautų sąjungą, kuri laikui bėgant tik tvirtėtų, ir įveikti globalizacijos iššūkius būtina užtikrinti Europos, nacionalinio, regionų ir vietos lygmenų bendradarbiavimą.
Kaip veikia RK?
RK sudaro 329 nariai ir 329 pakaitiniai nariai iš visų ES šalių. Kiekvienos šalies vyriausybė pasiūlo savo vietos ir regionų valdžios institucijų atstovus (tikruosius ir pakaitinius narius) – nacionalines delegacijas. RK nariai savo pareigas eina penkerių metų kadenciją, kuri prasideda nuo Tarybos sprendimo dėl oficialaus paskyrimo datos.
Nariai priklauso šešioms komisijoms (pakomitečiams), kurios yra atsakingos už skirtingas politikos sritis ir kuriose nagrinėjami Europos Komisijos parengti teisės aktai ir rengiamos nuomonės, vėliau svarstomos ir priimamos RK plenarinėse sesijose.
Kas dveji su puse metų plenarinė asamblėja renka RK pirmininką ir pirmininko pirmąjį pavaduotoją. Pirmininkas atstovauja Komitetui ir vadovauja jo darbui. Jeigu pirmininko nėra arba jis negali dalyvauti, jam atstovauja pirmininko pirmasis pavaduotojas arba vienas iš kitų pirmininko pavaduotojų.
Kokie teisės aktai svarstomi?
Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba privalo konsultuotis su RK dėl visų naujų pasiūlymų tose srityse, kurios yra aktualios regionų ar vietos lygmeniu: ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, struktūriniai fondai, Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, užimtumas ir socialiniai reikalai, švietimas, jaunimas, profesinis mokymas, kultūra ir sportas, aplinka, energetika ir klimato kaita, transportas, transeuropiniai tinklai ir visuomenės sveikata.
Kitose srityse Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas gali su RK konsultuotis pasirinktinai.
RK priima rekomendacijas dėl ES teisės aktų projektų ir, remdamasis vietos ir regionų patirtimi ir žiniomis, teikia pasiūlymus dėl naujų politikos priemonių. Jis taip pat gali siūlyti naujus teisės aktus ir į ES darbotvarkę įtraukti naujus klausimus.
RK vaidmuo buvo pripažintas ir sustiprintas 2009 m. Lisabonos sutartimi. Dabar su RK privaloma konsultuotis visuose ES teisėkūros etapuose. Be to, jis gali kreiptis į ES Teisingumo Teismą dėl ES teisės aktų, kuriais, jo nuomone, pažeidžiamos RK ar nacionalinių, regionų ar vietos valdžios institucijų institucinės teisės. Taigi, priėmus Lisabonos sutartį, sustiprėjo RK ryšiai su Europos Komisija, Europos Parlamentu ir Taryba.
Stebėsenos, vertinimo ir tiriamoji veikla
RK rengia konsultacijas su vietos ir regionų valdžios institucijomis, ekspertais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, kad jie galėtų įnešti savo indėlį į RK narių rengiamas nuomones, siūlomas priimti ES lygmeniu.
Tarpregioninės grupės yra specialių interesų narių grupės, kurios susirenka aptarti vietos ir (arba) regionų lygmens, o kartais ir skirtingų šalių klausimus.
Be to, RK koordinuoja kai kuriuos tinklus, kad miestams ir regionams būtų sudarytos galimybės keistis geriausia praktika tiek Europos lygmeniu, tiek ir platesniu mastu. Pavyzdžiui, Rytų partnerystė (CORLEAP) ir Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinė asamblėja (ARLEM) parodo, kokį darbą RK atlieka ES kaimynystės politikos srityje.
Kita tarpvalstybinio bendradarbiavimo veikla apima:
- dalyvavimą naujų valstybių integracijos į ES procese per jungtinius konsultacinius komitetus ir darbo grupes, kuriuose RK bendradarbiauja su ES narystės siekiančių šalių vietos ir regionų atstovais;
- bendradarbiavimą su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Europos Taryba (ET) siekiant sustiprinti politinį dialogą su vietos ir regionų valdžios institucijomis ES.
Stebėsenos, vertinimo ir tiriamoji veikla
Be to, RK
- užtikrina, kad visi valdžios lygmenys dalyvautų ir kad ES teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinami vietos ir regionų lygmeniu;
- įvertina galimą pasiūlymų dėl ES teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikį vietos lygmeniu;
- skatina decentralizaciją ir tvirtesnę partnerystę siekiant užtikrinti veiksmingą politikos formavimą ES;
- rengdamas savo strateginius planus stengiasi iš anksto numatyti būsimus iššūkius ir galimybes, o tai savo ruožtu gali būti naudinga vykstančiam sprendimų priėmimo procesui.