Vietos ir regionų vadovai rengia pasiūlymus, kaip sustiprinti ES veiksmus skurdo, įgūdžių ir lyčių lygybės srityse

Birželio 17 d. Sliemoje (Malta) vykusiame Socialinės politikos, švietimo, užimtumo, mokslinių tyrimų ir kultūros komisijos (SEDEC)posėdyje vietos ir regionų vadovai daugiausia dėmesio skyrė kovai su skurdu, įgūdžių trūkumo mažinimui ir moterų teisių propagavimui.

ES kovos su skurdu strategija

2023 m. ES 94,6 mln. žmonių grėsė skurdas. Reaguodami į tai, SEDEC komisijos nariai priėmė nuomonę, kurioje Europos Komisija raginama 2026 m. parengti plataus užmojo ES kovos su skurdu strategiją, kuri būtų suderinta su JT 2030 m. darnaus vystymosi tikslais ir kuria būtų siekiama viršyti Europos socialinių teisių ramsčio tikslą 15 mln. žmonių sumažinti skurdą. Jie pabrėžė, kad skurdas yra žmogaus teisių pažeidimas, ir paragino imtis koordinuotų atsakomųjų veiksmų visais valdymo lygmenimis. Pagrindiniai reikalavimai, be kita ko, buvo visuose ES politikos poveikio vertinimuose atlikti skurdo patikrą, paskirti ES kovos su skurdu koordinatorių, spręsti benamystės, socialinio būsto ir teisingo darbo užmokesčio problemas. Nariai pabrėžė, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra kovos su skurdu priešakinėse linijose ir joms turi būti suteikta pakankamai išteklių, kad jos galėtų veiksmingai reaguoti. 

Pranešėjas Yonnec Polet (BE / PES), Berchem-Sainte-Agathe savivaldybės tarybos narys, sakė: „Skurdas nėra asmeninė nesėkmė – tai kolektyvinis politinis iššūkis. ES turi suderinti savo užmojus su veiksmais įgalindama vietos valdžios institucijas, stiprindama socialinę apsaugą ir įtvirtindama orumą visose politikos srityse. Naujoji ES kovos su skurdu strategija turi būti drąsi, gerai finansuojama, pagrįsta teisėmis ir joje turi būti pateikti konkretūs sprendimai šeimoms dėl pajamų, kokybiško darbo, būsto ir galimybių naudotis socialinėmis paslaugomis.“ 

Įgūdžių sąjungos strategija 

Posėdyje priimtame nuomonės projekte SEDEC komisijos nariai pabrėžė, kad investicijos į įgūdžius yra labai svarbios Europos atsparumui, konkurencingumui ir teritorinei sanglaudai, ypač kaimo, atokiems ir mažiau išsivysčiusiems regionams. Vietos ir regionų valdžios institucijos paragino parengti konkrečioms vietovėms pritaikytas strategijas, kuriomis įgūdžių ugdymas būtų derinamas su vietos ekonominiais poreikiais, kad būtų galima geriau spręsti jaunimo emigracijos, infrastruktūros trūkumo, protų nutekėjimo ir mokytojų trūkumo problemas. Jie taip pat paragino sukurti modernią švietimo sistemą, kuria būtų skatinami skaitmeniniai įgūdžiai ir mokymasis visą gyvenimą, sudarant palankesnes sąlygas kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui. Nariai teigė, kad geresnis ES finansavimas ir didesnė techninė parama vietos ir regionų valdžios institucijoms yra labai svarbūs siekiant skatinti regionų įgūdžius ir parengti Europos darbo jėgą būsimiems darbo rinkos iššūkiams.

 Pranešėjas Emil Boc (RO / EPP), Klužo-Napokos savivaldybės meras, Klužo apskritis, sakė: „Įgūdžių sąjunga yra ne tik Europos Komisijos pradėta politinė iniciatyva, bet ir strateginė vizija bei labiau apgalvotas Europos masto požiūris. Šia iniciatyva siekiama ne tik surinkti idėjas, bet ir parengti mūsų visuomenes darbo ateičiai, skatinti regionų tarpusavio supratimą ir paversti anksčiau buvusius iššūkius ryšių ir įvairovės šaltiniais.“ 

Moterų teisių stiprinimas ES. Vietos ir regionų perspektyva 

Regionai ir miestai palankiai įvertino ES moterų teisių veiksmų gaires ir pripažino pažangą lyčių lygybės srityje. Tačiau posėdyje priimtame nuomonės projekte jie pabrėžė, kad nepripažįstamas jų pagrindinis vaidmuo įgyvendinant šią politiką. Jie paragino būsimoje ES lyčių lygybės strategijoje būti pripažinti strateginiais partneriais ir pareikalavo tinkamo finansavimo, institucinės paramos ir reformuoto ES biudžeto, kuriuo būtų sistemingai integruojama lyčių lygybė. Nariai paragino imtis skubių veiksmų siekiant kovoti su smurtu dėl lyties, šalinti moterų sveikatos priežiūros spragas ir skatinti vienodą politinį ir ekonominį dalyvavimą. Jie taip pat paragino nustatyti atskaitomybės mechanizmus, pavyzdžiui, nepriklausomus lyčių lygybės observatorijas, reguliarius lyčių auditus ir tvirtesnį visų valdymo lygmenų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą. 

Pranešėja Carina Ohlsson (SE / PES), Lidšiopingo savivaldybės tarybos narė, sakė: „Lyčių lygybė prasideda vietos lygmeniu. Jei ES nori panaikinti lyčių nelygybę, miestai ir regionai turi būti pripažinti ne tik įgyvendintojais, bet ir strateginiais partneriais, turinčiais išteklių, priemonių ir politinės erdvės vadovauti. Nuo paslaugų iki lyderystės – lygybė turi būti įtvirtinta visuose valdymo lygmenyse.“ 

Posėdyje taip pat: 

Jungtinis tyrimų centras (JRC) pristatė iniciatyvą „Vietoslygmens transformacijos inovacijos“ – 2024 m. spalio mėn. pradėtusir iki 2026 m. trunkančius parengiamuosius veiksmus, kuriais siekiama remti regionines ir vietos inovacijas pasitelkiant duomenis ir įrodymus, kuriais būtų grindžiama kita bendroji programa ir Europos inovacijų aktas. Iniciatyvą sudaro trys pagrindiniai ramsčiai: informuotumo didinimas, gebėjimų stiprinimas ir tiriamosios kelionės siekiant išbandyti transformatyvią inovacijų politiką, susijusią su pagrindiniais visuomenės uždaviniais, dalyvaujant maždaug 200 teritorijų. Nariai pabrėžė, kad inovacijos turėtų būti orientuotos ne tik į ekonomikos augimą, bet ir turi skatinti socialinę įtrauktį ir teritorinį teisingumą. 

SEDEC komisijos nariai nuomonės „ES pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių strategija“ pranešėju taip pat paskyrė Trnavos savivaldos regiono pirmininką Jozef Viskupič (SK / „Renew Europe“).

Pagrindiniai faktai

 Video ir nuotraukos iš susitikimo.