Nė viena karta neturėtų būti palikta nuošalyje ir nė viena teritorija neturėtų būti palikta nuošalyje nuo Europos kultūros kelrodžio žemėlapio.

Vietos ir regionų vadovai sutarė, kad Europa turi didinti kartų tarpusavio teisingumą, ir pabrėžė, kad ES kultūros strategija turi būti naudinga vietos bendruomenėms.

Spalio 13 d. Europos regionų komitetas (RK) plenarinėje sesijoje surengė diskusiją su už kartų tarpusavio teisingumą, jaunimą, kultūrą ir sportą atsakingu Europos Komisijos nariu Glennu Micallefu. Debatuose daugiausia dėmesio skirta poreikiui užtikrinti kartų tarpusavio teisingumą ir ES kultūros strategiją grįsti teritoriniu įgyvendinimu, daugiapakopiu valdymu ir didesniu bei labiau nuspėjamu finansavimu.

Regionai ir miestai palankiai įvertino Europos kultūros kelrodį ir svarbų vaidmenį, kurį jis jiems suteikia jį įgyvendinant. Tačiau Gabrovo savivaldybės merės Tanya Hristova (BG / EPP) parengtoje nuomonėje „Kultūros kelrodis“ atkreipiamas dėmesys į susirūpinimą dėl didėjančio finansavimo centralizavimo būsimoje daugiametėje finansinėje programoje ir nacionaliniuose bei regioniniuose partnerystės planuose ir pabrėžiamas poreikis užtikrinti decentralizuotą, teritoriniu požiūriu prieinamą kultūros finansavimą. Ji ragina pereiti nuo fragmentiškos trumpalaikės paramos projektams prie daugiamečių, lanksčių ir nedidelio masto priemonių, prieinamų mažesniems kultūros subjektams, be kita ko, kaimo, pasienio ir demografiniu požiūriu pažeidžiamose vietovėse.

Strateginė viešoji gėrybė, o ne sektorių politika

RK teigia, kad kultūra ir kultūros paveldas turėtų būti pripažinti strateginėmis viešosiomis gėrybėmis, kuriomis prisidedama prie demokratijos, tvarumo, konkurencingumo ir socialinės bei teritorinės sanglaudos. Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kultūra vis dar nepakankamai atspindėta JT darnaus vystymosi tiksluose. Nariai primygtinai reikalauja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos būtų laikomos strateginiais partneriais ir bendrakūrėjais, o ne tik pristatymo agentais. Jie prašo Europos Komisijos sistemingai vertinti būsimų ES kultūros iniciatyvų ir finansavimo priemonių teritorinį poveikį.

Vietos ir regionų vadovai mano, kad investicijos į kultūrą taip pat yra investicija į demokratijos gynimą ir stiprinimą Europoje. Nuomonėje kultūros vietos, paveldo objektai ir dalyvaujamoji kultūrinė veikla apibūdinami kaip esminė vietos demokratinė infrastruktūra, visų pirma kaimo, atokiose ir nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse. Nariai taip pat pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tautinių, etninių ir kalbinių mažumų dalyvavimą kultūriniame gyvenime.

Miestai ir regionai ragina ES institucijas užtikrinti praktinę Kultūros kelrodžio ir Europos demokratijos skydo sinergiją. Jie taip pat palankiai vertina 2026 m. birželio mėn. ES valstybių narių, Europos Parlamento ir Europos Komisijos priimtą bendrą deklaraciją „Europa kultūrai. Kultūra Europai“, kurioje siūloma, kad jai taip pat pritartų RK ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas.

RK taip pat siekia, kad dirbtinio intelekto (DI) valdymo sistemose būtų nustatytos aiškios priskyrimo, licencijavimo ir atlygio taisyklės, kad menininkai ir kultūros bei kūrybos sektoriai išlaikytų prasmingą savo kūrinių naudojimo ir pripažinimo kontrolę. Nuomonėje priduriama, kad atsparioms kultūros ekosistemoms reikia sąžiningų darbo sąlygų, atlyginimo ir socialinės apsaugos kultūros specialistams.

Diskusijose

Komisijos narys G. Micallef paskelbė iniciatyvą "Ateities balsai", kuria raginama formuoti sąžiningą politiką, užtikrinti sąžiningas galimybes ir kurti sąžiningas vietas. Kartu su RK pirmininke Kata Tüttő Komisijos narė paragino narius tapti sąjungininkais siekiant šio tikslo pasirašant naujai sukurtą įsipareigojimą dėl kartų tarpusavio teisingumo.

Įsipareigojimas grindžiamas 2026 m. kovo 5 d. priimta ES kartų tarpusavio teisingumo strategija ir atitinkama 2025 m. priimta RK nuomone (Tine Radinja/ Greens+Pro), kurioje pripažįstama, kad žmonių gyvenamoji vieta daro didelę įtaką jų galimybėms ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra labai svarbios siekiant įgyvendinti tikslinius, konkrečioms vietovėms skirtus veiksmus. Jis ragina vietos ir regionų valdžios institucijas formuojant politiką laikytis į ateitį orientuoto požiūrio, atsižvelgti į ilgalaikį poveikį ateities kartoms ir stiprinti visų amžiaus grupių bendradarbiavimą ir solidarumą. Jos įsipareigojimai apima novatoriškų būsto modelių rėmimą, darnaus vystymosi stiprinimą, galimybių naudotis sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugomis didinimą ir visų kartų įtraukimą į struktūruotą demokratinio dalyvavimo praktiką.

Pasirašydami įsipareigojimą vietos ir regionų vadovai aiškiai įsipareigoja šį užmojį įgyvendinti praktiškai: skatinant sąžiningą politikos formavimą, sąžiningas galimybes ir sąžiningas vietas, vietos ir regionų valdžios institucijos yra pagrindinės veikėjos, padedančios įveikti nepalankios iš kartos į kartą padėties ciklus ir kartu kuriančios pagrindus ateities kartoms klestėti.

2027 m. Europos kultūros sostinės

Plenarinė sesija taip pat atkreipė dėmesį į Liepoją (Latvija) ir Evorą (Portugalija), 2027 m. Europos kultūros sostines. Liepojos miesto tarybos narys Gunārs Ansiņš ir Evoros meras Carlos Zorrinho savo miestuose pristatė pagrindines Europos kultūros sostinės metų idėjas.

Citatos

Europos regionų komiteto pirmininkė Kata Tüttő: „Šiandien Komisijos narys C. Micallef pasirinko mūsų plenarinę sesiją, kad paskelbtų pažadus dėl kartų tarpusavio teisingumo, o tai yra tiesioginė tolesnė veikla, susijusi su nuomone, kurią šia tema priėmėme 2025 m. Pasirašydami šiuos įsipareigojimus dar kartą patvirtiname savo įsipareigojimą kurti teisingesnę ateitį visoms kartoms. Įsipareigojame užtikrinti ilgalaikį planavimą, darnų vystymąsi ir kokybiškas viešąsias paslaugas, taip pat norime užtikrinti, kad visos kartos galėtų dalyvauti prasmingoje ir įtraukioje kultūrinėje veikloje. Šiandien mūsų mainų dėmesio centre atsidūrusi Kultūros sostinė ir Kultūros kelrodis rodo kelią, mes ir toliau laikysimės kurso!"

Už kartų tarpusavio teisingumą, jaunimą, kultūrą ir sportą atsakingas Europos Komisijos narys Glennas Micallefas: "Patyręs Valetą 2018 m., žinau pasididžiavimą ir galimybes, kurias gali atnešti Europos kultūros sostinė. Liepojai ir Evorai rengiantis 2027 m., siekiame padėti miestams sukurti ilgalaikį palikimą: kultūros erdvės, galimybės vietos menininkams ir bendruomenėms suartėjo, o tai buvo naudinga šiandieniniams žmonėms ir būsimoms kartoms.“

Tanya Hristova (BG / EPP), Gabrovo savivaldybės merė ir pranešėja: „Kultūros kelrodyje kultūra teisingai pripažįstama kaip Europos tapatybės, demokratinių vertybių ir klestėjimo kertinis akmuo. Regionų komiteto nuomonėje raginama šį bendrą užmojį paversti apčiuopiamais rezultatais visose teritorijose, visapusiškai pripažįstant vietos ir regionų valdžios institucijas kaip partneres formuojant ir įgyvendinant kultūros politiką. Užtikrindami lygias galimybes dalyvauti kultūriniame gyvenime ir tvarias bei prieinamas investicijas, galime stiprinti Europos kultūrų įvairovę, socialinę sanglaudą ir įgalinti bendruomenes kurti savo ateitį.“

Aplinkybės

• spalio 13 d. EK pranešimas spaudai dėl įsipareigojimo užtikrinti kartų tarpusavio teisingumą įgyvendinimo pradžios (pridėti nuorodą, kai tik bus paskelbtas pranešimas)

• 2025 m. lapkričio 12 d. Europos Komisijos priimtas Europos kultūros kelrodis yra strateginė programa, skirta integruoti kultūrą į Europos Sąjungos politikos formavimą.

• Bendra deklaracija „Europa kultūrai. Kultūra Europai“.

Kontaktinis asmuo

Víctor Moreno Morales de Setién
Tel. +32 475999662
victor.morenomoralesdesetien@cor.europa.eu