Darbo grupė „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“ pabrėžia, kad konkurencingumas ir žalioji pertvarka turi būti neatsiejami.

Gruodžio 5 d. įvyko paskutinis dabartinės kadencijos RK darbo grupės „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“ posėdis. Nariai įvertino darbo grupės pasiekimus ir pasikeitė nuomonėmis su Europos Komisija dėl kito Europos žaliojo kurso etapo per naują ES kadenciją.

Nuo pat įsteigimo 2020 m. darbo grupė „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“ aktyviai veikia visose su Europos žaliuoju kursu susijusiose politikos srityse – nuo energetikos pertvarkos iki tvaraus judumo, nuo klimato srities užmojų iki tvaraus žemės ūkio maisto produktų sektoriaus, nuo nulinės taršos iki žiedinės ekonomikos – kad išsakytų miestų ir regionų nuomonę ir praneštų apie iššūkius ir galimybes, susijusius su žaliojo kurso iniciatyvų įgyvendinimu vietos ir regionų lygmeniu.  Darbo grupės nariai padarė išvadą, kad šis darbas turėtų būti tęsiamas per kitą RK penkerių metų kadenciją, kuri prasidės 2025 m. vasario mėn.

Praėjusią savaitę pradėjus naujai Europos Komisijos kadencijai, darbo grupės „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“ nariai su įvairių EK tarnybų (Konkurencijos GD, Aplinkos GD ir Energetikos GD) atstovais aptarė tolesnius žaliojo kurso veiksmus. Kalbėtojai nurodė, kad dabar daugiausia dėmesio bus skiriama įvairių jau priimtų teisėkūros iniciatyvų įgyvendinimui, ir pabrėžė, kad žalioji pertvarka turi būti susieta su ES ekonomikos konkurencingumu ir piliečių gerove.

Posėdžio pirmininkė, ENVE komisijos pirmininko pirmoji pavaduotoja ir Budapešto miesto tarybos narė Kata TÜTTŐ (HU / PES) sakė: „Atsižvelgiant į pagrindinius mūsų žaliojo kurso 2.0 ataskaitos punktus, per naująją ES kadenciją žalioji politika ir toliau atliks pagrindinį vaidmenį užtikrinant ES teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą ir ribojant neigiamą klimato ir aplinkos krizių poveikį žmonių sveikatai ir ekonominei veiklai. Naujoji Europos Komisija patvirtino, kad ES ir toliau laikysis Europos žaliajame kurse, kuris parengtas kaip mūsų augimo strategija ir yra labai svarbus mūsų naujai pramonės politikai, konkurencingumui ir saugumui, nustatytų tikslų ir uždavinių. Mūsų kelias į poveikio klimatui neutralumą bus sėkmingas tik turint tvirtą socialinį aspektą, apimantį mūsų bendruomenių, įmonių ir teritorijų poreikius.“

Antroje diskusijoje daugiausia dėmesio skirta ES fondų vaidmeniui spartinant žaliąją pertvarką vietos ir regionų lygmeniu, dalyvaujant Regioninės ir miestų politikos GD, Biudžeto GD ir Ekonomikos ir finansų reikalų GD atstovams. Daugiau kaip trečdalis ES biudžeto ir priemonės „NextGenerationEU“ lėšų išleista su klimatu susijusioms iniciatyvoms, daugiausia lėšų skiriant pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, bendrą žemės ūkio politiką ir sanglaudos politiką. Tuo tarpu paaiškėjo, kad sunku pasiekti 10 proc. ES finansavimo, skirto biologinei įvairovei remti, tikslą. 

Darbo grupės „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“ nariai įspėjo, kad supaprastinimas nelemia recentralizacijos; jie tvirtai pasisakė už tai, kad pasidalijamojo valdymo modelis, daugiapakopis valdymas ir partnerystės principas ir toliau būtų pagrindiniai sanglaudos politikos ir bet kokios būsimos investicijų politikos principai. Jie pabrėžė, kad reikia sutelkti daugiau privačių investicijų, atsižvelgiant į neseniai priimtoje RK nuomonėje dėl ES klimato politikos ateities pateiktas rekomendacijas.

„Žaliasis kursas susijęs ne tik su klimatu ir gamta – jis būtinas ES pramonei, saugumui ir gerovei. Visi sektoriai turi atlikti savo vaidmenį. Mums reikia sisteminės pertvarkos, kurioje apžvelgtume svarbiausius elementus, kuriuos reikia sparčiau įgyvendinti, apimant visą veiklą, kurią galime atlikti regionuose ir miestuose“, – pabrėžė pranešėjas Markku MARKKULA (FI / EPP), Helsinkio regiono pirmininkas.

• Peržiūrėti susitikimą
• Nuotraukų galerija (Flickr)