ES reikia visavertės strategijos Juodosios jūros regione

Europos regionų komiteto rekomendacijose daugiausia dėmesio skiriama vietos infrastruktūros, saugumo ir aplinkos apsaugos poreikiams.

Kovo 5 d. Europos regionų komitetas (RK) pareiškė, kad naujas Europos Sąjungos strateginis požiūris į Juodąją jūrą turi paskatinti vietos ekonomiką, pagerinti infrastruktūrą ir padidinti vietos bendruomenių saugumą.

Didžiausio ES Juodosios jūros uosto – Blagomir Kotsev (BG / Renew Europe) Varnoje – mero parengtoje nuomonėje RK palankiai įvertino strategiškesnį Europos Komisijos požiūrį į regioną, kuris kažkada buvo laikomas „periferine zona“. Tačiau jis paragino ES žengti toliau ir parengti „visapusišką ES Juodosios jūros regiono strategiją su aiškiais tikslais, kiekybiniais rodikliais“, papildomu finansavimu ir aiškiais įsipareigojimais bendradarbiauti su savivaldybėmis ir regionais.

RK apibūdina Juodąją jūrą kaip strateginį transporto, energetikos ir skaitmeninių kabelių tinklų centrą, regioną, kuriam būdingas nestabilumas ir žala aplinkai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, ir teritoriją, kurią ypač smarkiai paveikė klimato kaita. Juodoji jūra yra viena iš sparčiausiai atšilusių jūrų pasaulyje, joje vis labiau nyksta biologinė įvairovė, didėja tarša, pakrančių erozija ir potvynių rizika.

RK nuomonėje pateikiama daug įvairių rekomendacijų, skirtų saugumui stiprinti, ekonomikos augimui skatinti ir aplinkai apsaugoti, įskaitant pasiūlymus stiprinti kibernetinio ir jūrų saugumo mechanizmus, palaikyti nedidelio masto žvejų bendruomenių vystymąsi ir įtraukti saugomas jūrų teritorijas. Visoje nuomonėje pabrėžiama didesnių pastangų įtraukti vietos bendruomenes vertė, be kita ko, užtikrinant, kad savivaldybės ir regionai būtų tiesiogiai įtraukti į planavimą, finansavimą ir įgyvendinimą, ir stiprinant vietos valdžios institucijų gebėjimus kovoti su dezinformacija, korupcija ir plėtoti tvarią ekonomiką.

RK rekomendacijose pabrėžiama, kad reikia daugiau mokslinių tyrimų regiono ekologijos srityje ir – tiek dėl ekonominių, tiek dėl saugumo priežasčių – daugiau investuoti į infrastruktūrą. Nuomonėje, pavyzdžiui, raginama išplėsti tarpvalstybinius elektros energijos tinklus, sukurti sausumos ir jūros vėjo energijos koridorių siekiant padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir integruoti regiono transporto sistemas į platesnius ES tinklus. Kotsev pabrėžė, kad svarbu pagerinti infrastruktūros jungtis palei šiaurės–pietų ašį, jungiančią Juodąją jūrą su Baltijos, Egėjo, Adrijos ir Dunojaus regionais. Visų pirma jis pabrėžė, kad būtina skubiai sukurti tinkamas jungtis tarp trijų didelių ES Juodosios jūros pakrantės uostų: Konstancos (Rumunija) ir Varnos (Burgasas) (Bulgarija).

Iš kitų keturių Juodosios jūros regiono šalių Ukraina pradėjo derybas dėl stojimo į ES, Turkijos derybos dėl stojimo į ES sustojo, o Sakartvelas sustabdė pastangas integruotis į ES. Rusijai šiuo metu taikomos plataus masto ES sankcijos po to, kai 2014 m. ji užėmė Ukrainos teritoriją, o 2022 m. – plataus masto invaziją į Ukrainą.

 Citata: 

• Blagomir Kotsev (BG / „Renew Europe“), Varnos meras ir RK pranešėjas „Europos Sąjungos strateginis požiūris į Juodosios jūros regioną“: „Vienintelis būdas pasipriešinti klaidingiems V. Putino teiginiams apie susiskaldžiusią Europą – imtis realių, apčiuopiamų veiksmų. Jei Europa siekia, kad Juodosios jūros regionas būtų švarus, taikus ir klestintis, ji turi skatinti infrastruktūros plėtrą, ekonomikos augimą ir aplinkos apsaugą, kurie visi būtų grindžiami aukščiausiais demokratijos standartais.“ 

 Pagrindinė informacija:  

• Nuomonė „Europos Sąjungos strateginis požiūris į Juodosios jūros regioną“. 

• Garso ir vaizdo medžiaga: Diskusijų plenarinėje sesijoje (2026 m. kovo 5 d.) ir politikos komisijoje, kuriose dalyvavo EP narys Sergey Lagodinsky, vienas iš EURONEST parlamentinės asamblėjos pirmininkų (2026 m. sausio 28 d.), įrašai. 

• Europos regionų komitetas ir Juodosios jūros regionas: Nuomonėje rekomenduojama strateginį požiūrį į Juodąją jūrą įgyvendinti pasitelkiant esamas sistemas, visų pirma Rytų partnerystę ir Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferenciją (CORLEAP), kaip jos vietos ir regionų aspektą. CORLEAP yra 2011 m. RK sukurtas Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų politinis forumas. RK taip pat bendradarbiauja su Ukraina per darbo grupę, kuri konsultuoja Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijas, ypatingą dėmesį skirdama šalies europinei integracijai.