Regionų ryšiai su naująja Europos Komisija: ES siekia sanglaudos

Regionai ir miestai mano, kad sanglaudos politika turėtų išlikti pagrindine ES investavimo priemone, skirta regioniniams skirtumams mažinti ir padėti spręsti žaliosios, skaitmeninės ir demografinės pertvarkos klausimus, remiantis kiekvienos teritorijos nustatytais privalumais. Rugsėjo 17 d. Oulu (Šiaurės Suomija) susitikę RK Teritorinės politikos ir ES biudžeto komisijos (COTER) nariai priėmė keletą svarbių nuomonių, kuriose raginama užtikrinti ES sanglaudos politikos ateitį kitame daugiamečiame biudžete po 2027 m. ir supaprastinti lėšų valdymą vietos lygmeniu. 

Rekomendacijas dėl sanglaudos politikos reformos parengė RK pirmininkas Vasco Alves Cordeiro ir COTER komisijos pirmininkas Klužo-Napokos meras Emil Boc (RO / EPP). COTER komisijos vienbalsiai priimtasnuomonės projektassiunčia aiškią žinią Europos Komisijai ir ypač paskirtajam už regioninę politiką atsakingam Komisijos nariui Raffaele Fitto, pabrėždamas, kad sanglaudos politika turi išlikti valdoma pagal principą „iš apačios į viršų“ ir remtis kiekvieno regiono pranašumais.

„Sanglaudos politika nėra sprintas, tai – paramos maratonas ir būtinybė, jei norime, kad Europa būtų stipresnė ir vieninga. Bendroji rinka negali veikti be sanglaudos politikos, kuri yra labai svarbi didinant Europos konkurencingumą ir išnaudojant visą visos ES teritorijos potencialą. Priešingu atveju Europoje didės susiskaldymas ir nepasitenkinimas. Taip pat pasisakome prieš bet kokią centralizaciją, bet ne prieš reformas: Sanglaudos politika turi būti modernizuota ir supaprastinta, kad būtų padidintas lankstumas ir sumažinta biurokratija vietos lygmeniu“, – teigėBoc.

„Sanglaudospolitika skirta Europai, o Europa – sanglaudai. Ji turi būti sustiprinta ir atnaujinta, kad ateityje ji galėtų būti pagrindinė priemonė visiems regionams pasinaudoti bendrosios rinkos privalumaisir padaryti ES konkurencingesnę“, – sakė pirmininkas J. Cordeiro savo kalboje internete.

Oulu miesto tarybos pirmininkė Mirja Vehkaperä pakvietėnarius į Oulu, pabrėždama sanglaudos fondų vaidmenį remiant Suomijos šiaurinių retai apgyvendintų regionų regioninę plėtrą. Šie geriausios praktikos pavyzdžiai nariams buvo pristatyti trečiadienį vykusioje konferencijoje. Suomijos ekonomikos ministras Wille Rydman savo pagrindiniame pranešime pabrėžė, kad reikia geriau atsižvelgti į iššūkius, su kuriais susiduria su Rusija besiribojantys ES regionai, kenčiantys dėl dabartinės geopolitinės padėties.

Kiti COTER komisijos priimti nuomonių projektai:

Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) ateitis po 2027 m.

Pranešėjas Karsten Uno Petersen (DK / PES), Pietų Danijos regiono tarybos narys: „Europos teritorinis bendradarbiavimas (ETB) įkūnija tikrąją Europos integracijos pridėtinę vertę. Tvirtai tikiu, kad žemyne, kuriame yra didžiausia nacionalinių sienų koncentracija pasaulyje, ETB turi būti stiprinamas, kad būtų pasiūlyti apčiuopiami sprendimai 30 proc. europiečių, gyvenančių pasienio regionuose. Kaip esminis sanglaudos politikos ramstis, ETB suteikia regionams ir miestams galių išnaudoti visą ES potencialą, skatindamas bendradarbiavimą ir formuodamas Europos ateitį.“

ES biudžetas ir konkrečioms vietovėms pritaikyta politika, skirta naujiems DFP po 2027 m. rengimo ir įgyvendinimo mechanizmams

Pranešėja Marie-Antoinette Maupertuis (FR / EA), Korsikos regioninės asamblėjos pirmininkė: „Siekiant spręsti įvairias problemas, su kuriomis susiduria ES, kartu stiprinant sanglaudą visose teritorijose, mums reikia strategiškesnio, paprastesnio ir lankstesnio daugiamečio biudžeto. Aktyvesnis regionų ir miestų dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant vystymosi strategijas yra labai svarbus siekiant kuo labiau padidinti biudžeto poveikį vietoje, laikantis aktyvaus subsidiarumo, daugiapakopio valdymo ir geresnio reglamentavimo principų.“

Kliūčių skubios pagalbos tarnybų bendradarbiavimui ES pasienio regionuose šalinimas

Pranešėjas Pavel Branda (CZ / ECR), Radlo miesto mero pavaduotojas: „Yra įvairių rūšių kliūčių tarpvalstybiniam bendradarbiavimui skubios pagalbos tarnybose, įskaitant teisines ir administracines, finansines, technines, kalbines, psichines ir (arba) kultūrines kliūtis. Pavyzdžiui, daugelyje ES sienų greitosios pagalbos automobiliai ar ugniagesių automobiliai negali kirsti sienos, nepaisant to, kad tai kelia pavojų žmonių gyvybei, o piliečiai negali būti perkelti į artimiausią ligoninę, nes ji yra kitoje valstybėje narėje. Labai svarbu, kad visi valdžios lygmenys bendradarbiautų siekdami pašalinti šias kliūtis, kurios ES vis dar pernelyg paplitusios, nes gali be reikalo kainuoti gyvybes.“ 

Kaip išnaudoti visą sanglaudos politikos potencialą sprendžiant demografinių pokyčių problemą

Pranešėjas Raquel García González (ES / PES), Astūrijos vyriausybės Europos reikalų direktorius: „Demografiniai pokyčiai įvairiose teritorijose daro nevienodą poveikį. Tai kelia grėsmę mūsų kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei ir silpnina Europos konkurencingumą. Trumpai tariant, gyventojų skaičiaus mažėjimas yra mūsų laikų iššūkis, jei norime išsaugoti darnią Europą. Dėl šios priežasties sanglaudos politika turi būti geriau remiami sunkumų patiriantys regionai, naudojant naujus rodiklius, bendro finansavimo normas ir koreguojant valstybės pagalbos taisykles. Naudodamiesi šiomis priemonėmis ir šia parama regionai galės užtikrinti, kad visi europiečiai galėtų naudotis pagrindinėmis viešosiomis paslaugomis, kad ir kur jie gyventų.“