Praėjusios vasaros rekordinės karščio bangos, miškų gaisrai ir kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai visoje Europoje dar kartą parodė, kad reikia skubiai kovoti su klimato kaita ir stiprinti…
Šiandien, spalio 12 d., Europos Parlamento ENVI komiteto ir Regionų komiteto ENVE komisijos nariai susirinko aptarti kito ES daugiamečio biudžeto.
Artėjant galutiniam derybų dėl kito ilgalaikio Europos Sąjungos biudžeto etapui, vietos vadovai ir Europos Parlamento nariai įspėja, kad siūlomas aplinkos ir klimato finansavimo mažinimas labai pakenktų regionų ir miestų gebėjimui įgyvendinti klimato politikos veiksmus, prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių ir apsaugoti savo piliečius nuo potvynių, miškų gaisrų ir karščio bangų.
Spalio 10 d. ES Tarybai pirmininkaujanti Airija pristatė naują vadinamąją derybų schemą, kuria pradedamos valstybių ar vyriausybių vadovų diskusijos spalio 15–16 d. Briuselyje siekiant aptarti 2028–2034 m. ES daugiametę finansinę programą (DFP). Derybų schema apima didelį biudžeto eilučių sumažinimą, įskaitant aplinkos ir klimato srities finansavimą pagal nacionalinės ir regioninės partnerystės planus (NRPP) ir Europos konkurencingumo fondą (EKF).
Šiandien vykusiame bendrame Europos Parlamento ENVI komiteto ir Europos regionų komiteto ENVE komisijos posėdyje abiejų institucijų nariai išreiškė susirūpinimą dėl lėšų mažinimo, tikslų ir apibrėžčių dviprasmiškumo, tvirtos teritorinės atsakomybės trūkumo, neaiškaus atsakomybės paskirstymo ir atskiros programos LIFE, skirtos aplinkosaugos veiksmams, atsisakymo.
Europos Komisijos pasiūlyme dėl DFP nustatytas bendras minimalus 35 proc. su klimatu ir aplinka susijusių išlaidų tikslas, įskaitant iki 43 proc. nacionalinės ir regioninės partnerystės planuose (NRPP) ir Europos konkurencingumo fonde (EKF). Tačiau šiuo biudžeto laikotarpiu nėra specialios programos, skirtos tik aplinkos ir klimato politikos veiksmams ir prieinamos vietos ir regionų suinteresuotiesiems subjektams, pavyzdžiui, LIFE.
Šios vasaros ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai dar kartą parodė, kad dėl spartėjančios klimato kaitos karščio bangos, sausros, potvyniai ir gamtos gaisrai visoje Europoje tampa vis dažnesni ir žiauresni. Šiandien Europos regionų komitetas paskelbė savo metinę ataskaitą dėl regionų ir miestų padėties 2026 m., kurioje primenama, kad kiekvienas euras, išleistas prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams, gali duoti iki 10 EUR naudos. ENVE komisija taip pat paskelbė atskirą tyrimą, kuriame pabrėžiama LIFE finansavimo svarba vietos ir regionų valdžios institucijoms.
2026 m. balandžio mėn. Europos Parlamentas paragino pagal kitą DFP tęsti dabartinius gamtos išsaugojimo, biologinės įvairovės atkūrimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, taršos prevencijos ir aplinkos valdymo veiksmus, 2025 m. biudžeto laikotarpiu skiriant specialų 3 mlrd. EUR finansavimą palyginamosiomis kainomis.
Citatos
Parlamento Aplinkos, klimato kaitos ir maisto saugos komiteto pirmininkas Pierfrancesco Maran (IT / S& D) sakė: „Kita DFP turi suteikti mums galimybę įveikti sudėtingus laikus ir pasirengti ateičiai. Siūlomi sumažinimai nukreipti priešinga kryptimi: dėl jų mūsų bendruomenės ir teritorijos taptų pažeidžiamesnės. Kiekvienas į atsparumą ir prisitaikymą prie klimato kaitos investuotas euras duoda iki dešimties eurų grąžos, ir tai yra logika, kurios turėtume laikytis kitame ilgalaikiame biudžete. Atsparumas turi būti įtrauktas į kiekvieną ES finansuojamą programą, kad tai, ką šiandien investuojame, apsaugotų mūsų bendruomenes rytoj. Tai reiškia, kad reikia išlaikyti tikslą bent 35 proc. finansavimo skirti klimato ir aplinkosaugos veiksmams ir užtikrinti, kad tai atsispindėtų visoje DFP, numatant platesnio užmojo biudžetą. Biologinės įvairovės klausimui taip pat reikia specialaus ir nuspėjamo finansavimo. Aplinkos komitetas yra įsipareigojęs užtikrinti, kad kitas ilgalaikis ES biudžetas padėtų mums pasirengti XXI a. prioritetams ir iššūkiams.“
RK ENVE komisijos pirmininkas ir Atėnų miesto tarybos narys Kostas Bakoyannis (EL / EPP) sakė: „Sanglaudos politika nėra šalutinis klausimas: ji yra pagrindinis stipresnės, vieningesnės ir konkurencingesnės Europos ramstis. Kadangi prasideda lemiamas derybų dėl kito ilgalaikio ES biudžeto etapas, turime aiškiai pasakyti: sumažinus sanglaudos politikos finansavimą susilpnėtų Europos gebėjimas reaguoti į klimato krizę ten, kur ji aktualiausia – mūsų miestuose, regionuose ir bendruomenėse. Norime, kad ES biudžetas apsaugotų tvirtą regionų ir miestų finansavimą, užtikrintų realų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį nacionalinės ir regioninės partnerystės planuose ir išlaikytų tikslinę paramą piliečiams artimiems klimato ir aplinkos srities veiksmams.“
Daugiau informacijos
Kontaktinis asmuo
Lauri Ouvinen
tel. +32473536887
lauri.ouvinen@cor.europa.eu