Europos Sąjungos regionų ir miestų padėtis

Suprasti Europą iš vietos ir regionų perspektyvos

Šiame pranešime, kuris paremtas Europos regionų komiteto užsakytais autentiškais tyrimais, taip pat moksliniais tiriamaisiais darbais, kitų ES institucijų indėliu ir atvirųjų šaltinių dokumentais, pateikiama faktų ir duomenų politikos formuotojams ir atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektais. Pagrindinės išvados ir rekomendacijos bus atkartotos metinėje kalboje apie Europos Sąjungos regionų ir miestų padėtį, kurią 2022 m. spalio mėn. plenarinėje sesijoje skaitys Europos regionų komiteto pirmininkas Vasco Alves Cordeiro.

Šių metų pranešime akcentuojamos aktualiausios ES miestų ir regionų problemos: Rusijos karo prieš Ukrainą ekonominiai ir socialiniai padariniai, ilgalaikis COVID-19 pandemijos poveikis ir būtinas atsigavimas, ekstremalioji klimato padėtis ir energetikos pertvarka, kova su nelygybe ir demokratijos ateitis remiantis Konferencijos dėl Europos ateities išvadomis.

Į pranešimą taip pat bus įtrauktas „Regionų ir vietos barometras“, kuriame pateikiami bendradarbiaujant su IPSOS surengtos išrinktųjų atstovų iš visos Europos apklausos rezultatai.

Metinis regionų ir vietos barometras

27 Europos Sąjungos valstybėse narėse subnacionaliniu lygmeniu išrinkta daugiau kaip milijonas politikų. Šie vietos politikai atstovauja labai įvairioms rinkėjų grupėms įvairiuose valdžios lygmenyse, įskaitant federalines žemes, regionus, provincijas, grafystes, apskritis ar savivaldybes. Greitoji „Eurobarometro“ apklausa yra svarbi platforma, kurioje ES vietos politikai gali pasidalyti savo nuomonėmis apie Europos iššūkius ir prioritetus.

Iš atsakymų matyti, kam vietos politikai teiktų pirmenybę ES lygmeniu, kiek jie žino apie ES masto iniciatyvas ir ES finansavimo galimybes, ką jie mano apie Europos ateitį ir kaip reaguoja į nepaprastąją padėtį, susidariusią dėl karo Ukrainoje.

Pagrindinės išvados 

• 76 proc. vietos politikų teigė, kad jų regiono ar vietos valdžios institucija priima pabėgėlius iš Ukrainos, ir bent pusė respondentų nurodė, kad jų regiono ar vietos valdžios institucija siunčia Ukrainai materialinę pagalbą.
• Pusė respondentų pažymėjo, kad veiksmingiausias būdas Ukrainai atstatyti – įtraukti ES regionus į atstatymo planą.
• 88 proc. apklaustų vietos politikų visiškai pritarė arba buvo linkę pritarti tam, kad sanglauda turėtų būti viena iš pagrindinių Europos Sąjungos vertybių; šis skaičius svyravo nuo 68 proc. apklaustųjų Suomijoje iki 100 proc. Portugalijoje.
• Paklausti apie sanglaudos politikos pridėtinę vertę, palyginti su kitais finansavimo srautais (nacionaliniais ar regioniniais), daugiau kaip šeši iš dešimties respondentų nurodė, kad sanglaudos fondai buvo naudojami konkrečių rūšių projektams remti (62 proc.). Maždaug trečdalis (31 proc.) vietos politikų teigė, kad sanglaudos finansavimas buvo naudojamas ES politikai integruoti į regionų lygmeniu parengtas strategijas, o penktadalis (20 proc.) jų pažymėjo, kad juo remiama visų institucinių lygmenų subjektų partnerystė ir finansavimo stabilumas ilguoju laikotarpiu (16 proc.).
• Kalbant apie informuotumą apie bet kokį ES finansavimą (pagal sanglaudos politiką arba priemonę „NextGenerationEU“), kurį jų miestas ar regionas gavo per pastaruosius dvejus metus, 35 proc. vietos politikų nurodė, kad žino apie ES finansavimą.
• Vienas iš dešimties respondentų teigė, kad jie visapusiškai (1 proc.) arba iš dalies (9 proc.) dalyvavo rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.
• 51 proc. respondentų nurodė, kad pagrindiniai ES finansavimo tikslai turėtų būti parama perėjimui prie žaliosios ekonomikos.
• 77 proc. respondentų pažymėjo, kad dėl socialinio ir ekonominio karo poveikio reikia pritaikyti ES politiką ir finansavimą.
• 89 proc. respondentų pritaria, kad regionai ir miestai turėtų daryti didesnę įtaką Europos Sąjungos ateičiai.
• Daugiau kaip šeši iš dešimties respondentų (65 proc.) teigė, kad regionai ir miestai gali veiksmingiausiai dalyvauti debatuose dėl Europos ateities užtikrinant nuolatines diskusijas šia tema regionų ir vietos lygmeniu.

Apklausą „Vietos politikų nuomonė apie Europos ateitį“ surengė IPSOS. 2022 m. liepos 25 d.–rugsėjo 11 d. buvo atlikti 2698 interviu su ES vietos ir regionų politikais.