ES biudžetas po 2027 m.: regionai ir miestai įspėja, kad tik decentralizuotos ilgalaikės investicijos gali padėti spręsti dabartinius ir būsimus uždavinius;

Tarp pagrindinių prašymų – nauji nuosavi ištekliai, tvirta ir reformuota sanglaudos politika ir didesnis fondas ekstremaliosioms situacijoms spręsti. 

Gegužės 15 d. plenarinėje sesijoje vieningai priimtoje rezoliucijoje vietos ir regionų vadovai išdėstė savo pasiūlymus dėl plataus užmojo ilgalaikio ES biudžeto po 2027 m., kuris leistų Sąjungai įgyvendinti neatidėliotinus prioritetus, pavyzdžiui, saugumo ir atsparumo klimato kaitai, kartu remiant nuolatinius iššūkius, pavyzdžiui, socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos stiprinimą. Europos regionų komiteto (RK) nariai taip pat paragino užtikrinti didesnį būsimo ES biudžeto lankstumą, visų pirma sukuriant didesnį neatidėliotinos pagalbos fondą nenumatytoms krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms įveikti.

Praėjus savaitei po to, kai Europos Parlamentas priėmė savo poziciją šiuo klausimu, regionai ir miestai pateikė savo viziją dėl kito ES ilgalaikio biudžeto – daugiametės finansinės programos(DFP). Pirmiausia RK nariai paragino valstybes nares nedelsiant pasiekti susitarimą dėl naujų ES biudžeto finansavimo šaltinių, dar vadinamų nuosavais ištekliais, nustatymo. 

Kaip pabrėžiama ir tą pačią dieną priimtoje antroje rezoliucijoje, skirtoje reaguoti į siūlomą sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūrą, vietos ir regionų vadovai prieštaravo bet kokioms tiesioginėms ar netiesioginėms sanglaudos politikos centralizavimo priemonėms tiek dabartiniu 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu, tiek kitu programavimo laikotarpiu. Veiksmų programų pakeitimai turi likti savanoriški. Be to, RK nariai paragino užtikrinti, kad sanglaudos politika išliktų pagrindiniu ES augimo modelio ramsčiu ir pagrindine ilgalaike decentralizuota investicijų politika visiems regionams DFP po 2027 m., skiriant bent jau tokius pačius finansinius asignavimus realiąja verte, kaip ir pagal dabartinį ilgalaikį biudžetą. 

Sanglauda – konkurencingos Europos varomoji jėga

Vietos vadovai teigė, kad norint padidinti Europos konkurencingumą reikia tvirtos ir reformuotos sanglaudos politikos, kuri būtų geriau parengta pokyčiams numatyti, ir taip pat paprašė parengti ilgalaikes programas, apimančias vietos poreikiais grindžiamas mokslinių tyrimų ir regioninių inovacijų ekosistemas, kad būtų užpildyta spraga su kitais tarptautiniais veikėjais, pavyzdžiui, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Kinija. 

Be to, RK paprašė skirti daugiau išteklių iš ES biudžeto, kad būtų užtikrintas didesnis Sąjungos išorės sienų ir pasienio regionų saugumas, kuris turėtų būti derinamas su finansine parama ES narystės siekiančių šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijoms jų administraciniams gebėjimams stiprinti.

Ištekliai krizėms įveikti

Europos Parlamento bendrapranešėjai dėl neseniai priimtos nuomonės dėl būsimo ES ilgalaikio biudžeto Carla Tavares (PT / S&D) ir Siegfried Mureşan (RO / EPP) prisijungė prie RK narių raginimo valstybėms narėms rengiantis deryboms dėl kitos DFP pradėti struktūrinį ir skaidrų dialogą su vietos ir regionų valdžios institucijomis. 

Tikimasi, kad Europos Komisija savo pasiūlymą dėl kitos DFP pateiks liepos mėn. 

Citatos

Europos regionų komiteto pirmininkė Kata Tüttő: „Sanglaudos politika, kaip Europos solidarumo pagrindas, turi išlikti stipri būsimame ES biudžete. Tam mums reikia tvirtos DFP su naujais nuosavais ištekliais, kad galėtume įgyvendinti visus Europos prioritetus. Regionai ir miestai turi išlikti sanglaudos politikos centre, todėl palankiai vertinu neseniai Komisijos nario Piotro Serafino pateiktas pastabas dėl idėjos toliau įgyvendinti regioninės partnerystės planus. Didesnis sanglaudos finansavimas reiškia stipresnę ir vieningesnę Europą, kurioje klesti kiekviena bendruomenė.“

Marie-Antoinette Maupertuis (FR / EA), Korsikos regioninės asamblėjos pirmininkė ir RK nuomonės „ES biudžetas ir vietos poreikiais grindžiama politika“ pranešėja (priimta 2024 m. lapkričio mėn.): „Būsima ES DFP turi tapti tikru pertvarkos svertu, naudingu teritorijoms. Tik pradėdama nuo vietos, nuo konkrečių poreikių, konkrečių iššūkių ir vietos dinamikos, Europos Sąjunga galės reaguoti į savo pagrindinius prioritetus. Sąžiningas, demokratiškas ir plataus užmojo Europos biudžetas visų pirma yra su teritorijomis sudarytas ir teritorijoms skirtas biudžetas.“

Pagrindiniai faktai

• Plenarinės sesijos vaizdo įrašas ir nuotraukos
• Galutinis skubios rezoliucijos dėl kitos DFP tekstas bus pateiktas čia.  
• Galutinis skubios rezoliucijos dėl 2021–2027 m. sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūros tekstas bus paskelbtas čia.
• RK plenarinėje sesijoje nariai taip pat priėmė nuomonę, kurioje daugiausia dėmesio skiriama sanglaudos politikai kaip ES tikslų ir reformų įgyvendinimo varikliui (pranešėja Isabelle Boudineau – FR / PES). Pranešimas spaudai.
• Būsimi ir dabartiniai sanglaudos politikos iššūkiai neseniai taip pat buvo aptarti RK Teritorinės sanglaudos politikos ir ES biudžeto komisijos (COTER)posėdyje. Pranešimas spaudai
• 2024 m. lapkričio mėn. RK priėmė pirmąją nuomonę, į kurią įtraukti pasiūlymai dėl naujos struktūros ir įgyvendinimo mechanizmų DFP po 2027 m., kurią parengė Korsikos regioninės asamblėjos pirmininkė Marie-Antoinette Maupertuis (FR / EA). Pranešimas spaudai.
• Dabartinio ilgalaikio Europos Sąjungos biudžeto, vadinamo daugiamete finansine programa (DFP),vertė yra apie 1,2 trln. EUR ir jis apima 2024–2027 m. laikotarpį.  

Susisiekti

Matteo Miglietta – RK
Tel. +32 (0) 470 89 53 82
matteo.miglietta@cor.europa.eu