Vietos vadovai ragina parengti plataus užmojo ES darbotvarkę, pagal kurią investicijos į miestus būtų konkurencingumo ir socialinio teisingumo varomoji jėga

Didmiesčių regionams ir funkcinėms miestų zonoms tenka labai svarbus vaidmuo skatinant tvarias investicijas, ekonomikos augimą ir subalansuotą teritorinę plėtrą Europoje. Tai pripažindami, gegužės 14 d. vietos ir regionų atstovai Regionų komiteto (RK) plenarinėje sesijoje vieningai priėmė Milano miesto tarybos narės Carmine Pacente parengtą nuomonę, kurioje raginama stiprinti miestų aspektą sanglaudos politikoje po 2027 m. 

Numatoma, kad iki 2050 m. Europos miestų gyventojų skaičius išaugs nuo 75 proc. iki 84 proc., todėl miestų ir didmiesčių zonos patiria vis didesnį spaudimą ir turės vis didesnį poveikį darniam Europos Sąjungos vystymuisi. Priimtoje nuomonėje RK dar kartą patvirtino, kad būtinas darnus teritorinis vystymasis Europoje, grindžiamas miesto ir kaimo vietovių bendradarbiavimu. Pagal šią sistemą tvirtos miestų ir didmiesčių strategijos galėtų padėti spręsti kai kuriuos skubiausius visai Europos Sąjungai kylančius uždavinius, pavyzdžiui, demografinius pokyčius, žaliąją, skaitmeninę ir pramonės pertvarką ir įperkamo būsto trūkumą. 

Vietos ir regionų vadovai pateikė prašymą, kad Europos Komisija paskelbtų naują miestų darbotvarkę, kurią Pirmininkė U. von der Leyen įtraukė į dabartinės kadencijos prioritetus. Jie paragino Komisiją įtraukti miestus, miestelius ir vietos bei regionų valdžios institucijas į visus darbotvarkės rengimo etapus ir teikti konkrečią pagalbą mažoms ir vidutinėms savivaldybėms, taip pat miestams. 

Sanglaudos politika investuojama į tvarią miestų plėtrą

RK nariai pabrėžė, kad sanglaudos politikos pasidalijamojo valdymo modelis, apimantis Europos, nacionalinį, regionų ir vietos valdymo lygmenis, tebėra svarbus tvarios miestų plėtros finansavimo šaltinis. Todėl jie paragino po 2027 m. parengti tvirtą, lanksčią ir reformuotą sanglaudos politiką. Vietos ir regionų vadovai taip pat įspėjo, kad centralizuoto valdymo finansavimo mechanizmai, pavyzdžiui, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, gali paskatinti nacionalines vyriausybes nepaisyti vietos prioritetų.  

Be to, regionai ir miestai paragino valstybes nares išbandyti paskatų mechanizmus, pagal kuriuos nepanaudotos centralizuotos politikos lėšos galėtų būti tiesiogiai nukreiptos į regionines integruotas programas ir naudojamos visų pirma miestų ir didmiesčių teritorijų naudai. 

Citata

Pranešėja Carmine Pacente (IT / Renew Europe), Milano miesto tarybos narė: „Pripažįstant didėjantį miestų ir didmiesčių teritorijų vaidmenį, šioje nuomonėje raginama stiprinti ES miestų darbotvarkę. Pavyzdžiui, jame raginama padidinti Europos regioninės plėtros fondo miestų plėtros finansavimą, kad jis viršytų dabartinius 8 proc., ir sukurti minimalų privalomą 5 proc. „Europos socialinio fondo +“ rezervą nelygybės ir būsto poreikių problemai spręsti. Be to, ji ragina valstybes nares į savo nacionalines pasidalijamojo valdymo programas įtraukti finansinius rezervus miestų ir didmiesčių zonoms, skirtus investicijoms remti.“    

Pagrindiniai faktai

• Plenarinės sesijos vaizdo įrašas ir nuotraukos.

• Funkcinę miesto zoną sudaro tankiai apgyvendintas miestas ir rečiau apgyvendinta važinėjimo į darbą ir atgal zona, kurios darbo rinka yra labai integruota į miestą (šaltinis – Eurostatas).  

• Gegužės 15 d. RK plenarinėje sesijoje balsuojama dėl dviejų skubių rezoliucijų dėl kito ilgalaikio Europos Sąjungos biudžeto ir 2021–2027 m. sanglaudos politikos programų laikotarpio vidurio peržiūros. Be to, gegužės 14 d. RK nariai priėmė nuomonę, kurioje daugiausia dėmesio skiriama sanglaudos politikai kaip ES tikslų ir reformų įgyvendinimo varikliui. Pranešimai spaudai bus paskelbti specialiame RK interneto svetainės skyriuje. 

• Birželio 17–19 d. Krokuvos mieste (Lenkija) vyks 2025 m. Miestų forumas, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama idėjų, kaip plėtoti ES miestų politikos darbotvarkę, rinkimui.