Regionai ir miestai ragina dėti daugiau pastangų prisitaikyti prie klimato kaitos imantis daugiapakopių veiksmų

Bolonijos meras Matteo Lepore (IT / PES) parengė nuomonę, kurioje Europos regionų komitetas (RK) ragina stiprinti su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo stebėseną bei vertinimą ir stiprinti prisitaikymo prie klimato kaitos pastangas ES. Regionai ir miestai pabrėžia, kad neveikimo kaina bus eksponentiškai didesnė nei išankstinės investicijos, reikalingos prisitaikymui prie klimato kaitos, ir kad klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonės duos tiesioginės naudos sveikatai. Nuomonė buvo vieningai priimta gruodžio 11 d. RK plenarinėje sesijoje.   

RK palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą 2026 m. antrąjį pusmetį pateikti Europos atsparumo klimato kaitai ir rizikos valdymo iniciatyvąir siūlo nustatyti ES lygmens 2050 m. prisitaikymo prie klimato kaitos tikslą. Regionai ir miestai mano, kad būsima programa turėtų skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos kaip naują socialinių ir ekonominių pokyčių kultūrinę formą, integruojant principą „atsparus projektuojant“ ir į visą susijusią politiką ir planavimą įtraukiant prevenciją ir pasirengimą.

RK ragina užtikrinti sistemingas konsultacijas su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir jų dalyvavimą tiek planuojant, tiek įgyvendinant politiką, taip pat stiprinti nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų skyrių dėl prisitaikymo prie klimato kaitos. Ji ragina valstybes nares sukurti nacionalines daugiapakopio prisitaikymo koordinavimo struktūras, kuriose būtų nustatyti aiškūs organizavimo, kompetencijos ir atsakomybės paskirstymo kriterijai, ir įspėja, kad dėl aiškumo stokos gali būti prarastos žmonių gyvybės ir padaryta žala ekosistemoms. Nuomonėje taip pat pabrėžiama, kad prisitaikymą prie klimato kaitos reikia integruoti į regioninės plėtros strategijas ir teritorijų bei miestų planavimą, pirmenybę teikiant gamtos procesais pagrįstiems sprendimams.

Regionai ir miestai įspėja, kad klimato ir aplinkos priemones laikant tik kompleksiniais prioritetais kitame ilgalaikiame ES biudžete galėtų būti pakenkta klimato perspektyvai ir sulėtinti pagrindiniai veiksmai vietos ir regionų lygmeniu, nes būtų sunku gauti tikslinių lėšų. Jie taip pat apgailestauja, kad dėl siūlomo sanglaudos finansavimo centralizavimo nacionaliniuose ir regioniniuose partnerystės planuose gali sumažėti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas. RK taip pat ragina Komisiją parengti priemones, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos privačiajam finansavimui ir skatinamos investicijos vietos ir regionų lygmeniu, galbūt sukuriant nuolatinį Europos investicijų banko (EIB) ir vietos valdžios institucijų apskritąjį stalą. 

RK taip pat pabrėžia, kad svarbu stiprinti vietos ir regionų administracinius gebėjimus didinant finansavimą ir techninę paramą bei mokymą. Joje pabrėžiama, kad reikia vietos lygmeniu suskirstytų duomenų, kad būtų galima nustatyti panašaus pažeidžiamumo regionus ir skatinti bendrus sprendimus, taip pat pabrėžiama, kad svarbu gerinti komunikaciją prisitaikymo prie klimato kaitos klausimais, pristatant ją kaip teigiamus socialinius ir ekonominius pokyčius.

Citata:

Pranešėjas Matteo Lepore (IT / PES), Bolonijos meras: „Prisitaikymas prie klimato kaitos yra didžiulis iššūkis vietos ir regionų valdžios institucijoms, todėl turime jį spręsti laikydamiesi visos visuomenės požiūrio. Turime užtikrinti, kad turėtume tinkamų duomenų, kurtume pažangius gamtos procesais pagrįstus sprendimus, investuotume į infrastruktūrą, įtrauktume visus visuomenės sektorius ir didintume visų paslaugų atsparumą, o tai reiškia, kad turime mokytis vieni iš kitų visoje Europoje ir parengti savo piliečius. Europos Komisijos nauja integruota Europos atsparumo klimato kaitai ir rizikos valdymo sistema turi būti kuriama kartu su miestais ir regionais ir joje taip pat turi būti sprendžiamas esminis klausimas, susijęs su būtinais ištekliais ir pajėgumais pasirengti ateičiai.“

Daugiau informacijos:

„Nature Medicine“ tyrimo duomenimis, 2023 m. dėl visuotinio atšilimo Europoje mirė dar 47 690 žmonių. 1980–2023 m. dėl ekstremalių oro sąlygų ir klimato reiškinių patirti apytikriai 738 mlrd. EUR finansiniai nuostoliai. Be to, ekonominė žala ES regionuose pasiskirsčiusi nevienodai: ji daro neproporcingą poveikį skurdžiausiems regionams ir pažeidžiamoms bendruomenėms, o tai kenkia Europos teritorinės ir socialinės sanglaudos tikslui. 

Europos Komisija kuria naują integruotą Europos atsparumo klimato kaitai ir rizikos valdymo sistemą, kad padėtų valstybėms narėms užkirsti kelią didėjančiam klimato kaitos poveikiui ir jam pasirengti. Tikimasi, kad jis bus priimtas 2026 m. antrąjį pusmetį. Pagrindinis tikslas – nustatyti platesnio užmojo, visapusiškesnį ir nuoseklesnį ES požiūrį į atsparumą klimato kaitai ir pasirengimą jai, apimantį atskiras valstybes nares ir visą ES.

·RK plenarinės sesijos nuotraukos

· Klimato kaitos švelninimas: klimato prieglaudos teikia pagalbą Bolonijos karščio bangų metu (vaizdo įrašas su pranešėju Matteo Lepore)

Kontaktiniai asmenys:

Lauri Ouvinen
Tel. +32 473536887
lauri.ouvinen@cor.europa.eu