ES vidaus saugumas neturi būti valdomas iš viršaus į apačią, įspėja regionai

Vietos ir regionų valdžios institucijos turi būti oficialiai įtrauktos į būsimą 2028–2034 m. ES vidaus saugumo priemonę. Tai yra pagrindinė nuomonės dėl Sąjungos paramos vidaus saugumui 2028–2034 m. laikotarpiu, vieningai priimtos 2026 m. liepos 1 d. Europos regionų komiteto (RK) plenarinėje sesijoje, mintis. 

Komitetas palankiai vertina pasiūlymą padidinti ES saugumo finansavimą, tačiau įspėja, kad kyla pavojus, jog saugumo politika gali būti vėl centralizuota, nebent jos valdyme daugiausia dėmesio būtų skiriama arčiausiai piliečių esančioms valdžios institucijoms.

Nuomonėje, kurią parengė Anne Rudisuhli (FR / „Renew Europe“), daugiausia dėmesio skiriant vidaus saugumo finansavimo planams pagal kitą 2028–2034 m. daugiametę finansinę programą (DFP), pažymima, kad didesnis biudžetas vidaus saugumą patvirtina kaip politinį prioritetą, tačiau pabrėžiama, kad rezultatai priklausys nuo pačios priemonės struktūros, kuri turi būti prevencinė, bendruomeninė ir tikrai teritorinė. Ji taip pat primena, kad pagal Europolo reglamentą kompetentingos institucijos apima regionines ir subnacionalines teisėsaugos institucijas.

Regionai – ne tik paramos gavėjai, bet ir veiklos vykdytojai

RK įspėja, kad reglamente nenurodoma, kaip vietos ir regionų valdžios institucijos turi dalyvauti įgyvendinant nacionalinius ir regioninius partnerystės planus, o tai prieštarauja sanglaudos politikos praktikai ir partnerystės principui. Tačiau šios institucijos pačios yra operatyviniai subjektai ir pirmosios pagalbos teikėjos: jos teikia vietos viešosios tvarkos palaikymo, ekstremaliųjų situacijų ir civilinės saugos paslaugas, ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir užtikrina viešųjų erdvių saugumą ir yra labai svarbios prevencijai, ankstyvam nustatymui ir operatyviniam reagavimui. Jų vaidmuo negali būti susiaurintas iki paprasčiausių ES finansavimo gavėjų vaidmens. Kadangi jos yra arčiausiai bendruomenių esantis valdymo lygmuo, jos turi būti visapusiškai pripažintos finansavimo sistemoje.

Todėl Komitetas ragina Komisiją nustatyti, kad jų dalyvavimas planuojant, koordinuojant ir įgyvendinant partnerystės planus būtų privalomas, ir, laikantis subsidiarumo, proporcingumo ir daugiapakopio valdymo principų, neleisti patvirtinti jokių nacionalinių planų, kurie nėra oficialiai su jais koordinuojami. Siekiant apsisaugoti nuo de facto pakartotinės finansavimo centralizacijos, Komitetas taip pat ragina šioms institucijoms skirti garantuotą minimalią nacionalinių asignavimų dalį.

Nuomonėje taip pat nurodoma, kad dėl konkurencingų finansavimo mechanizmų nukenčia mažesnės ar mažiau išteklių turinčios valdžios institucijos, ir siekiama užtikrinti vienodas galimybes taikant supaprastintą tvarką, teikiant techninę paramą ir stiprinant gebėjimus. Ji teigia, kad programavimas turėtų būti grindžiamas ne visiems vienodais asignavimais, o vieta grindžiamu vertinimu, atspindinčiu diferencijuotus teritorinius poreikius, pradedant pasienio regionais ir ES išorės pasienio ir atokiausiais regionais ir baigiant mažesnėmis ir kaimo savivaldybėmis.

Saugumas, neapsiribojantis viešosios tvarkos palaikymu

Komitetas pabrėžia, kad vidaus saugumas yra ne tik teisėsaugos, bet ir socialinės sanglaudos, įvairovės ir pasitikėjimo klausimas. Šiuo atveju vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat yra labai svarbios kovojant su poliarizacija ir ekstremistiniais naratyvais. Nuomonėje įspėjama, kad dėl jaunimo emigracijos, įgūdžių nutekėjimo ir demografinio senėjimo jaunimas tampa labiau linkęs į radikalizaciją ir nusikalstamumą ir kad dėl neigiamo poveikio aplinkai gali padidėti rizika kaimo ir kalnuotose vietovėse. Abiem atvejais vietos ir regioniniai projektai yra atsako dalis.

Galiausiai Komitetas prašo oficialiai dalyvauti vertinant, kaip naudojamos lėšos, stiprinti demokratinę atskaitomybę ir užtikrinti, kad priemonė būtų susieta su realia padėtimi.

Citata

Pranešėja Anne Rudisuhli (FR / Renew Europe), Ronos deltos departamento tarybos narė: „Vietos ir regionų valdžios institucijos yra strateginės veikėjos vidaus saugumo srityje, o ne tik Europos finansavimo gavėjos. Šios priemonės valdymas taip pat turi būti daugiapakopis nuo programavimo etapo, o ne tik proceso pabaigoje: su vietos valdžios institucijomis turi būti konsultuojamasi ir jos turi aktyviai dalyvauti planuojant, koordinuojant ir praktiškai įgyvendinant pagal šį reglamentą remiamus veiksmus, visų pirma nustatant poreikius ir prioritetus teritoriniu lygmeniu.“

Pagrindiniai faktai

• RK plenarinės sesijos vaizdo įrašas ir nuotraukos.

• Priimta nuomonė yra viena iš 20 nuomonių, dėl kurių RK siekia įvertinti konkrečius būsimo 2028–2034 m. ES ilgalaikio biudžeto aspektus ir reglamentus: peržiūrėti nuomonių gaires.

• Skaitykite nuomonę „Sąjungos parama vidaus saugumui 2028–2034 m. laikotarpiu“.

Susisiekti

Víctor Moreno Morales de Setién
Tel. +32 475999662
victor.morenomoralesdesetien@cor.europa.eu