Regionai teigia, kad kitos ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos biudžetas turi būti plataus užmojo ir atsparus krizėms

Didesnis regionų ir miestų, kurie laikomi itin svarbiais skatinant inovacijas visoje ES, vaidmuo

Gegužės 7 d. vietos ir regionų vadovai paragino užtikrinti tvirtą ir stabilų biudžetą ir pagrindinį regionų ir miestų vaidmenį siekiant užtikrinti kitos programos „Europos horizontas“ (2028–2034 m.) sėkmę.

Kvietimas buvo paskelbtas per Europos regionų komiteto (RK) plenarinę sesiją, kurios metu ES vietos ir regionų politikų asamblėja pateikė išsamius atsakymus į Europos Komisijos pasiūlymus, susijusius su ES ilgalaikiu biudžetu (2028–2034 m.).

Luaros slėnio regiono pirmininko pavaduotojos Anne Besnier (FR / PES) parengtoje nuomonėje dėl ES mokslinių tyrimų ir inovacijų ateities (R&I) politikos regionai ir miestai pabrėžė, kad siūlomas 10-osios bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos (FP10) biudžetas yra minimalus, kurio reikia ES užmojams konkurencingumo ir sanglaudos srityje įgyvendinti, ir paragino apsaugoti jį nuo perskirstymo krizės metu. Jie pabrėžė, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos visų pirma turi pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, kartu remiant viešąsias paslaugas ir sąžiningą pertvarką.

Vietos ir regionų vadovai pabrėžė, kad regionų ir vietos inovacijų ekosistemos yra ES inovacijų pagrindas. Jie pabrėžė, kad regionai ir miestai atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant ES mokslinę ir technologinę kompetenciją, sudarydami sąlygas plėtoti, kurti žinias ir jomis dalytis. Todėl nuomonėje raginama įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į programos valdymą, įgyvendinimą ir stebėseną, nes tai yra priemonė išlaisvinti Europos inovacijų potencialą.

Nuomonėje pasisakoma už geresnę regioninių inovacijų ekosistemų integraciją ir raginama stiprinti regionų ir miestų dalyvavimą įgyvendinant pagrindines priemones, pavyzdžiui, regioninius inovacijų slėnius ir ES misijas. Paaiškėjo, kad šios iniciatyvos yra labai svarbios skatinant bendradarbiavimą inovacijų ekosistemose – suburiant universitetus, mokslinių tyrimų organizacijas, įmones, valdžios institucijas ir visuomenę – ir skatinant vietos poreikiais grindžiamas inovacijas. Ji taip pat primygtinai ragino glaudžiau susieti programą „Europos horizontas“ ir pažangiosios specializacijos strategijas (S3/S4), kad būtų padidintas jų poveikis.

Regionai ir miestai išreiškė susirūpinimą dėl nacionalinio požiūrio į paprogramę „Dalyvių skaičiaus didinimas ir kompetencijos skleidimas“, kuria siekiama stiprinti regionų gebėjimą dalyvauti tarptautiniuose mokslinių tyrimų ir inovacijų procesuose. Jie įspėjo, kad dėl nacionalinio požiūrio gali padidėti inovacijų atotrūkis tarp labiau ir mažiau pažengusių regionų. Jie pabrėžė, kad pastangos didinti dalyvavimą ir skleisti kompetenciją taip pat turi būti dedamos regionų lygmeniu, inovacijų ekosistemose. Jie pasiūlė naudoti tokias priemones kaip regioninė inovacijų diegimo rezultatų suvestinė, kad parama būtų tikslingesnė atsižvelgiant į konkrečius regionų ir miestų poreikius ir pajėgumus.

RK nariai pasisakė už 10-osios bendrosios programos, nacionalinių ir regioninių partnerystės planų ir Europos konkurencingumo fondo sinergiją. Tai leistų veiksmingiau plėtoti projektus ir pasiekti geresnių rezultatų visuose regionuose. Jie taip pat pabrėžė, kad miestai ir regionai turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį valdant šias partnerystes, siekiant užtikrinti, kad investicijomis būtų didinamas konkurencingumas, kartu skatinant teritorinę ir socialinę sanglaudą, teikiant naudą visiems regionams ir vengiant koncentracijos vietovėse, kuriose jau pasiekta gerų rezultatų.

Galiausiai, vietos ir regionų vadovai tvirtai pritarė tam, kad būtų sukurtas Europos tyrėjo statusas, siekiant padidinti tyrėjų judumą, tarpusavio pripažinimą ir socialinę apsaugą visoje ES. Jie pabrėžė, kad tai padidintų Europos patrauklumą pasauliniams talentams ir padėtų užkirsti kelią pernelyg didelei kompetencijos koncentracijai ribotame regionų skaičiuje.

Citata

Pranešėja Anne Besnier (FR / PES), Centro ir Luaros slėnio regiono pirmininko pavaduotoja: „Moksliniai tyrimai ir inovacijos nėra abstraktūs Europos užmojai – jie formuojasi mūsų miestuose ir regionuose, kuriuose kuriamos ekosistemos, remiami talentai ir sprendimai gerina kasdienį žmonių gyvenimą. Siūlomas 175 mlrd. EUR biudžetas 10-ajai bendrajai programai yra mažiausias būtinas Europos suverenumui, konkurencingumui ir sanglaudai stiprinti. Tačiau, be skaičių, tai yra politinis pasirinkimas: investavimas į mokslinius tyrimus ir inovacijas reiškia investavimą į sąžiningą pertvarką, stiprias viešąsias paslaugas ir inovacijų modelį, pagal kurį nė viena teritorija nepaliekama nuošalyje.“

Pagrindiniai faktai

• Video ir nuotraukos iš diskusijų.
• 2025 m. liepos 16 d. Europos Komisija priėmė pasiūlymą dėl 10-osios bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ (2028–2034 m.), kuri pakeis dabartinę programą „Europos horizontas“.
• Priimta nuomonė yra viena iš 20 nuomonių, dėl kurių RK siekia įvertinti konkrečius būsimo 2028–2034 m. ES ilgalaikio biudžeto aspektus ir reglamentus: patikrinti nuomonių gaires.
• ES startuolių ir veiklą plečiančių įmonių strategija (RK nuomonė 2025 m.).
• Rekomendacijos dėl kitos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos (10BP) (RK nuomonė, 2024 m.).
• Nauja Europos inovacijų darbotvarkė (RK nuomonė, 2022 m.).
• Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE) (RK nuomonė, 2020 m.).
• Atnaujinta Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė (RK nuomonė, 2018 m.).

Kontaktiniai asmenys:

Ângela Machado

Tel. +32 475413158

Angela.machado@cor.europa.eu