Moksliniai tyrimai ir inovacijos: regionai nori, kad kita bendroji programa būtų grindžiama didesniu finansavimu ir stipresniu vietos aspektu;

Vietos ir regionų vadovai paragino skirti platesnio užmojo ir stabilesnį biudžetą naujai ES bendrajai mokslinių tyrimų ir inovacijų programai (BP 10), kurią numatyta įgyvendinti 2028–2035 m., siekiant užtikrinti, kad Sąjunga ir toliau pirmautų inovacijų srityje. Spalio 9 d. vykusioje Europos regionų komiteto (RK) plenarinėje sesijoje jie pasisakė už tai, kad 10-ojoje bendrojoje programoje pirmenybė būtų teikiama vietos inovacijų ekosistemoms ir stiprinama sąveika su sanglaudos fondais, kaip priemone užtikrinti teisingą investicijų į inovacijas paskirstymą Europos regionams.

Prasidėjus diskusijoms dėl 10-osios bendrosios programos ir praėjus mėnesiui po M. Draghi pranešimo paskelbimo, RK savo nuomonėje, kurią parengė Luaros slėnio centro pirmininko pavaduotoja Anne Besnier (FR / PES), patvirtino rekomendacijas dėl būsimos ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos, kuri įsigalios 2028 m. ir truks septynerius metus. RK yra pirmasis ES organas, priėmęs poziciją dėl kitos bendrosios programos.   

Regionai ir miestai pasisakė už tai, kad būtų gerokai padidintas 10-osios bendrosios programos biudžetas, ir nurodė, kad norint finansuoti visus reikalavimus atitinkančius projektus dabartiniu programavimo etapu, programos „Horizontas 2020“ biudžetą reikėtų padidinti 25 mlrd. EUR per metus. Jie paragino valstybes nares laikytis savo įsipareigojimo 3 proc. savo BVP skirti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ir teigė, kad kitą biudžetą reikia apsaugoti nuo lėšų mažinimo ir perskirstymo.   

RK nariai teigė, kad 10-oji bendroji programa turėtų skatinti Europos fondų sąveiką, ypač su sanglaudos politika, kad būtų užtikrintas labiau subalansuotas regionų vystymasis. Jie teigė, kad būsimoje ES daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti numatytas daugiametis mokslinių tyrimų ir inovacijų programavimas, apimantis įvairius finansavimo šaltinius ištekliams optimizuoti. Jos taip pat rekomendavo lanksčiau taikyti įgyvendinimo taisykles, kad iš įvairių šaltinių finansuojamiems projektams būtų galima taikyti vienodas taisykles.   

Nuomonėje teigiama, kad, stiprinant Europos mokslinių tyrimų erdvę, kitoje bendrojoje programoje labai svarbu laikytis teritorinio požiūrio. Ji pabrėžia, kad mažiau pažengusių regionų, įskaitant salas, atokiausius ir kalnuotus regionus, dalyvavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje didinimas yra labai svarbus Sąjungos pastangoms didinti savo ekonominį ir mokslinį konkurencingumą, kartu skatinant teritorinę sanglaudą. Nuomonėje rekomenduota ne tik remti gebėjimų stiprinimą ir teikti techninę pagalbą tokiems regionams, bet ir naudoti Europos regioninę inovacijų diegimo rezultatų suvestinę, kad būtų padidintas jų dalyvavimas.    

RK ragina kitą bendrąją programą geriau susieti su pažangiosios specializacijos strategijomis, kurios pasirodė esančios galinga regionų ir vietos inovacijų varomoji jėga. Ji taip pat palankiai įvertino Naująją Europos inovacijų darbotvarkę ir regioninius inovacijų slėnius kaip veiksmingas priemones, kuriomis skatinamas teritorinis požiūris į inovacijas.   

Galiausiai vietos ir regionų vadovai pabrėžė, kad norint, jog 10-oji bendroji programa būtų sėkminga, labai svarbu stiprinti aktyvų piliečių dalyvavimą ją įgyvendinant, o savivaldybės ir regionai turi būti strateginiai partneriai, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įsisavinti rezultatus. Jie pasiūlė išbandyti naujas priemones, įkvėptas naujojo europinio bauhauzo laboratorijos kuponų sistemos, bendradarbiaujant su miestais ir regionais.    

Citata:  

Pranešėja Anne Besnier (FR / PES), Luaros slėnio regiono pirmininko pavaduotoja: „Mokslinės kompetencijos ir teritorinės sanglaudos tikslai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje nėra nesuderinami. Dalyvavimo kitoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje didinimas pirmenybę teikiant konkrečioms vietovėms pritaikytam požiūriui, kuris leistų regionams, kurie yra mažiau pažengę mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, įsitraukti į šią veiklą, galiausiai stiprina Europos mokslinių tyrimų erdvę apskritai ir ES konkurencingumą pasaulyje. Šiuo atžvilgiu regionai ir miestai yra pagrindiniai įgalinantys veiksniai.“   

Bendra informacija.   

• Iki 2026 m. pabaigos Europos institucijos turėtų pasiekti susitarimą dėl kitos 10-osios bendrosios programos. 2027 m. Europos Komisija parengs bendrąją programą, kuri įsigalios 2028 m. ir galios iki 2036 m.  

• 2024 m.balandžio mėn. paskelbtoje Enrico Lettos ataskaitoje dėl bendrosios rinkos siūloma sukurti penktąjį ramstį: moksliniai tyrimai ir inovacijos. 

• Aukšto lygio grupės ataskaita dėl programos „Europos horizontas“ tarpinio vertinimo bus paskelbta 2024 m. pabaigoje. Ja siekiama pateikti nepriklausomą ir išorinę Bendrosios programos vertinimo perspektyvą. Ekspertų grupė parengs strategines rekomendacijas, kaip kuo labiau padidinti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų poveikį.  

• Nauja Europos inovacijų darbotvarkė (RK nuomonė, 2022 m.). 

• Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE) (RK nuomonė, 2020 m.). 
• Atnaujinta Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė (RK nuomonė, 2018 m.).