Regionai ir miestai priima pasiūlymus reformuoti sanglaudos politiką ir prieštarauja bet kokiems bandymams ją centralizuoti nacionalinių vyriausybių rankose.

Europos Sąjungai reikia tvirtos, lanksčios ir reformuotos sanglaudos politikos, kuri būtų prieinama visoms teritorijoms, daugiausia dėmesio skiriant regionams ir miestams, kad būtų padidintas ES konkurencingumas ir kartu sumažinta regioninė nelygybė. Tai yra tvirtas regionų ir vietos vadovų, kurie lapkričio 20–21 d. Europos regionų komiteto (RK) plenarinėje sesijoje priėmė nuomonių rinkinį, kuriame apibrėžiamos sanglaudos politikos po 2027 m. sudedamosios dalys, raginimas. 

Teritorinė nelygybė visoje Europoje didėja, o regionai susiduria su naujais iššūkiais, susijusiais su klimato krize, energetine priklausomybe, demografiniais pokyčiais ir geopolitine įtampa. Sanglaudos politikai, kuri šiuo metu sudaro apie trečdalį ilgalaikio ES biudžeto, tenka labai svarbus vaidmuo įgyvendinant šiuos naujus prioritetus, nes jiems įgyvendinti dažnai reikia teritorinio požiūrio ir jie susiję su regionų ir miestų kompetencija. 

RK pirmininko bendrapranešėjų Vasco Alves Cordeiro (PT / PES) ir RK Teritorinės sanglaudos politikos ir ES biudžeto komisijos pirmininko Emil Boc (RO / EPP) parengtoje pagrindinėje nuomonėje, kuri buvo vieningai priimta RK plenarinėje sesijoje, pabrėžiama, kad sanglaudos politikos poveikis priklauso nuo vietos ir regionų valdžios institucijų žinių ir dalyvavimo užtikrinant, kad projektai būtų aktualūs, veiksmingi ir tvarūs. Todėl RK prieštaravo bet kokiai būsimai sanglaudos politikos centralizavimo priemonei, pagal kurią daugiau galių būtų sutelkta ES ir nacionalinių valdžios institucijų rankose. 

Pagrindiniai būsimos sanglaudos politikos prioritetai

Miestų ir regionų atstovai pabrėžė, kad sanglaudos politika patiria spaudimą įgyvendinti daugelį prioritetų, o jos pagrindinis tikslas turėtų būti panaikinti geografinius skirtumus. Tačiau sanglaudos politika negali būti skatinama vien tik Europoje. Visose ES ir nacionalinėse politikos srityse turėtų būti koordinuotai siekiama to paties tikslo. Todėl RK paragino sukurti ES stebėsenos sistemą, kad būtų galima įvertinti politikos įgyvendinimą sanglaudos skatinimo atžvilgiu.

Siekdami supaprastinti sanglaudos politikos taisykles po 2027 m., regionai ir miestai paragino sukurti bendrą strateginę ES fondų programą, sumažinti finansavimo priemonių skaičių, ir jie prieštaravo tam, kad būtų sukurti nauji ES sektorių fondai, neturintys aiškios pridėtinės vertės esamiems fondams, pavyzdžiui, paskelbtam Konkurencingumo fondui. 

Regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas taikant pasidalijamojo valdymo modelį, daugiapakopį valdymą ir partnerystės principą turi išlikti pagrindiniais reformuotos sanglaudos politikos po 2027 m. principais. Vietos ir regionų vadovai taip pat yra pasirengę ieškoti naujų būdų, kaip pagerinti sanglaudos politikos fondų įgyvendinimą, be kita ko, kai kuriais konkrečiais atvejais stebėti rezultatais grindžiamo modelio aspektus.

Glaudesnis Europos teritorinis bendradarbiavimas

Atsižvelgdami į teritorinių iššūkių mastą, miestai ir regionai paragino nacionalinius ir ES vadovus sanglaudos politikai po 2027 m. skirti uždavinį atitinkantį biudžetą, kuris būtų bent jau lygiavertis 2021–2027 m. biudžetui (įskaitant 50,6 mlrd. EUR REACT-EU papildymą) realiąja verte. Kaip prašoma Pietų Danijos regioninės asamblėjos nario Karsten Uno PETERSEN (DK / PES) parengtoje nuomonėje, Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) sanglaudos politikos tikslas turėtų būti padidintas, palyginti su dabartiniu programavimo laikotarpiu, kad sudarytų ne mažiau kaip 8 proc. visos sumos. Paaiškėjo, kad ETB yra viena iš pagrindinių ES politikos priemonių sanglaudai skatinti ir bendrajai rinkai stiprinti šalinant pasienio kliūtis. Todėl jos tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponento biudžetas kitame ES ilgalaikiame biudžete turėtų būti bent dvigubai didesnis. 

Tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimas

Radlo regiono ir vietos vadovų mero pavaduotojas Pavel Branda (CZ / ECR) parengtoje specialioje nuomonėje taip pat įspėjo, kad dėl administracinių problemų, finansinių problemų ir techninių kliūčių, trukdančių skubios pagalbos tarnyboms kirsti ES vidaus sienas, ir toliau kyla pavojus gyvybėms. Todėl jie paragino nacionalines vyriausybes ir regionų valdžios institucijas dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiekti susitarimai su kaimyninėmis šalimis, kad pagalbos tarnybos galėtų veikti tarpvalstybiniu mastu.   

Demografinių pokyčių problemos sprendimas

ES Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos prašymu RK taip pat priėmė nuomonę dėl to, kaip išnaudoti visą sanglaudos politikos potencialą sprendžiant demografinių pokyčių problemą, kurią parengė Astūrijos Kunigaikštystės vyriausybės Europos reikalų generalinis direktorius Raquel García González (ES / PES). RK nariai teigė, kad demografinė pertvarka turėtų būti pripažinta prioritetu kartu su žaliąja ir skaitmenine pertvarka. Šiuo tikslu labai svarbu apibrėžti „demografinių pokyčių regionų“ kategoriją, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos bendram supratimui visoje ES ir būtų galima geriau stebėti investicijas pagal sanglaudos politiką, kurios padeda šalinti demografinių pokyčių priežastis ir padarinius. Tikimasi, kad Bendrųjų reikalų taryba remsis RK nuomone savo išvadose dėl sanglaudos ir demografinių pokyčių, kurias numatyta priimti lapkričio 28 d. 

Citatos

Vasco Alves Cordeiro (PT / PES), nuomonės „Atnaujinta sanglaudos politika po 2027 m., nė vieno nepaliekant nuošalyje“ bendrapranešėjis ir Europos regionų komiteto pirmininkas: „Sanglaudos politika susijusi ne tik su finansavimu, programomis ir taisyklėmis. Sanglaudos politika visų pirma ir daugiausia susijusi su Europos projekto esme – nepalikti žmonių ar vietovių nuošalyje. Sanglaudos politika yra į ateitį orientuota politika, suteikianti galimybę visoms teritorijoms iš visų Europos kampelių spręsti tokius uždavinius kaip kova su klimato nelaimėmis arba demografinių pokyčių rėmimas. Todėl labai svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos ir toliau būtų varomoji jėga įgyvendinant politiką vietoje.“

Emil Boc (RO / EPP), bendrapranešėjis tema „Atnaujinta sanglaudos politika po 2027 m., nė vieno nepaliekant nuošalyje“, RK Teritorinės sanglaudos politikos ir ES biudžeto komisijos pirmininkas ir Klužo-Napokos meras: „Sustiprinta sanglaudos politika, kurioje aktyviai dalyvauja vietos ir regionų valdžios institucijos, yra ne tik demokratiškesnė, bet ir veiksmingesnė politika. Būsimoje sanglaudos politikoje pirmenybė turi būti teikiama partnerystei, o ne centralizacijai, subsidiarumui, o ne vienodumui, ir vietos lygmens veiksmams, o ne tolimiems įgaliojimams. Mano svajonė – klestinti Europa, nes ji yra darni; Europa, kurioje kiekvienas pilietis turi ne tik judėjimo laisvę, bet ir laisvę pasilikti ir klestėti savo gimtajame regione; stipri Europa, nes ji vertina kiekvieną balsą, kiekvieną regioną ir kiekvieną bendruomenę.“

Pavel Branda (CZ / ECR), nuomonės „Neatidėliotinospagalbos tarnybų bendradarbiavimo ES pasienio regionuose kliūčių šalinimas“pranešėjas, Radlo mero pavaduotojas: „Kaip pasienio regionui atstovaujantis asmuo tiesiogiai žinau tarpvalstybinio bendradarbiavimo svarbą ir realų jo poveikį pasienio bendruomenėms.“

Raquel García González (ES / PES), nuomonės „Kaip išnaudoti visą sanglaudos politikos potencialą sprendžiant demografinių pokyčių problemą“ pranešėjas ir Astūrijos Kunigaikštystės vyriausybės Europos reikalų generalinis direktorius: „Demografiniai pokyčiai daro labai skirtingą poveikį visos Europos regionams. Siekiant veiksmingai spręsti neatidėliotiną gyventojų skaičiaus mažėjimo problemą, labai svarbu, kad regionai išlaikytų sanglaudos politikos valdymo kontrolę.“

Karsten Uno Petersen (DK / PES), nuomonės „ETB ateitis po 2027 m.“ pranešėjas ir Pietų Danijos regioninės asamblėjos narys: „Pasienio regionai sudaro 40 proc. ES teritorijos, o 30 proc. ES gyventojų gyvena pasienio regionuose. Todėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo finansavimas kitame ES daugiamečiame biudžete turėtų būti padvigubintas.“ 

Pagrindiniai faktai

• Stebėkite plenarinio posėdžio diskusijas dėl atnaujintos sanglaudos politikos, kurioje nė vienas nepaliekamas nuošalyje.
• Lapkričio 20 d. RK priėmė nuomonę „ES biudžetas ir teritorinė politika. pasiūlymai dėl naujų koncepcijos ir įgyvendinimo mechanizmų DFP po 2027 m.“, kurią parengė Korsikos regioninės asamblėjos pirmininkė Marie-Antoinette MAUPERTUIS (FR / EA).
• 2023 m. lapkričio mėn. RK priėmė pirmąją nuomonę dėl sanglaudos politikos ateities po 2027 m. Parengė bendrapranešėjai Vasco Alves CORDEIRO ir Emil BOC. 

Kontaktai

Monica Tiberi, RK pirmininkės M.
Mobile atstovė spaudai: +32 479 51 74 43
monica.tiberi@cor.europa.eu

Matteo Miglietta
Tel. +32 470895382
matteo.miglietta@cor.europa.eu