Regionai ir miestai ragina sudaryti paprastesnes ir geresnes galimybes gauti finansavimą, kad būtų skatinamas įgūdžių ugdymas visoje Europoje

Spalio 14 d. diskusijoje su už socialines teises, įgūdžius, kokybiškas darbo vietas ir parengtį atsakinga Europos Komisijos vykdomąja pirmininko pavaduotoja Roxana Mînzatu vietos ir regionų vadovai paragino kitame ES biudžete skirti daugiau išteklių ir finansavimo Įgūdžių sąjungos strategijai – pagrindinei iniciatyvai pagal Europos socialinių teisių ramstį – įgyvendinti. Pridedamoje nuomonėje, kuriai vadovavo Klužo-Napokos savivaldybės meras Emil Boc (RO / EPP), Europos regionų komiteto (RK) nariai pabrėžė, kad investicijos į įgūdžius yra stipriausia ES konkurencingumo varomoji jėga.

Europos vietos ir regionų politikų asamblėja paragino naujajame ilgalaikiame ES biudžete (2028–2034 m.) numatyti paprastesnį, prieinamesnį ir geriau koordinuojamą ES finansavimą ir pripažinti vietos ir regionų valdžios institucijas būtinomis partnerėmis įgyvendinant įgūdžių sąjungos ir socialinės įtraukties strategijas visuose ES regionuose. Jie pabrėžė, kad Įgūdžių sąjunga ir Kovos su skurdu strategija turėtų viena kitą stiprinti, nes įgūdžių turinčių piliečių įgalėjimas skatina užimtumą ir kovoja su skurdu bei socialine atskirtimi. 

Po diskusijų su Komisijos nariu C. Mînzatu vietos ir regionų vadovai priėmė nuomonę dėl Įgūdžių sąjungos strategijos ir taip pat pabrėžė, kad investicijos į įgūdžius yra labai svarbios Europos atsparumui, konkurencingumui ir sanglaudai, ypač kaimo, atokiuose ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Jie dar kartą patvirtino esminį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį pritaikant švietimą prie vietos poreikių ir paragino palaikyti struktūrinį dialogą su ES institucijomis siekiant užtikrinti, kad ES politika atspindėtų vietos realijas. 

RK nariai pabrėžė, kad reikia modernizuoti švietimą ir mokymą daugiau investuojant į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos įgūdžius, skaitmeninimą ir profesinį mokymą, kartu sprendžiant mokytojų trūkumo problemą. Jie paragino užmegzti tvirtas partnerystes su įmonėmis ir akademine bendruomene, kad būtų kuriamos regioninės įgūdžių ekosistemos, kurios skatintų inovacijas ir išlaikytų talentus. 

RK taip pat pasisakė už specialiai pritaikytas strategijas, skirtas pažeidžiamoms grupėms integruoti į darbo rinką, kartu teikiant didesnę paramą mokymuisi darbo vietoje ir mokymuisi visą gyvenimą. Nariai pabrėžė, kad geresnis kvalifikacijų pripažinimas visoje Europoje ir duomenimis grindžiama įgūdžių politika yra labai svarbūs siekiant parengti Europos darbo jėgą būsimiems iššūkiams. 

Europos socialinių teisių ramstis yra ES socialinio teisingumo, sąžiningų darbo sąlygų ir lygių galimybių skatinimo sistema. Šiais metais Europos Komisijos pradėta įgyvendinti Įgūdžių sąjungos strategija yra vienas iš pagrindinių jos prioritetų ir ja siekiama suteikti piliečiams žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai reikalingų kompetencijų. Iššūkiai yra dideli. 2023 m. mokymuose dalyvavo tik 37 proc. suaugusiųjų, t. y. mažiau nei 60 proc. tikslas iki 2030 m., o įgūdžių trūkumas toliau didėja tuo metu, kai mažėja darbingo amžiaus gyventojų, o 3,5 mln. darbo vietų visoje ES tebėra neužimtos.

Citatos: 

Europos regionų komiteto pirmininkė Kata Tüttő: „Pernelyg daug vietos įmonių susiduria su sunkumais samdydamos tinkamą asmenį, turintį tinkamų įgūdžių. Džiaugiuosi matydamas, kad įgūdžių sąjunga palengvins darbuotojų judėjimą ES, nes bus labiau pripažįstami diplomai ir perkeliamos teisės, taip pat sustiprins jų galimybes savo vietose, nes bus stiprinamas pagrindinių įgūdžių įgijimas, perkvalifikavimas ir jų pasirengimas prisijungti prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos. Konkurencingumas gali būti susijęs ne tik su keliais aukštųjų technologijų centrais, bet ir su tvirta socialine ir ekonomine struktūra visuose ES regionuose.“ 

Už socialines teises ir įgūdžius, kokybiškas darbo vietas ir pasirengimą atsakinga vykdomoji Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Roxana Mînzatu: „Žmonės tikisi veiksmų, o tai reiškia, kad priimant kiekvieną sprendimą didžiausias dėmesys turi būti skiriamas socialiniam teisingumui. Kokybiškos darbo vietos, švietimas, įgūdžiai ir stipri socialinė įtrauktis turi būti mūsų prioritetai. Būtent tai paskatins kurti konkurencingą ir darnią Europą, kuri visiems savo piliečiams duotų realių rezultatų ir suteiktų realių galimybių.“ 

Pranešėjas Emil Boc (RO / EPP), Klužo-Napokos savivaldybės meras: „Vietos ir regionų valdžios institucijos ne tik įgyvendina kitur priimtą politiką. Jie yra tikrieji transformacijos architektai. Jos kuria mokymosi visą gyvenimą ekosistemas, skatina inovacijų centrus ir suburia mokyklas, universitetus, MVĮ, pilietinę visuomenę ir piliečius prie vieno stalo. Todėl Įgūdžių sąjunga turi būti kuriama kartu su miestais ir regionais, o ne tik jiems teikiama.“  

Pagrindiniai faktai

• Video ir nuotraukos iš diskusijų.
• 2025 m. kovo 5 d. Europos Komisija pradėjo įgyvendinti Įgūdžių sąjungą – strategiją, apimančią keletą daugiausia su teisėkūra nesusijusių iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti žmonių kompetenciją ir darbdavių konkurencingumą.
• Remiantis Europos Komisijos duomenimis, tikimasi, kad iki 2050 m. Europos darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažės 1 mln. per metus, o IRT doktorantų skaičius 2015–2022 m. sumažės 25,5 proc., o tai pakenks konkurencingumui. Iki 2030 m. 20 mln. darbuotojų reikės persikvalifikuoti, o bent 85 proc. darbo vietų reikės skaitmeninės kompetencijos.
• Spalio 13 d. RK paskelbtoje 2025 m. ES metinėje regionų ir miestų padėties ataskaitoje pabrėžiama, kad, „remiantis 2023 m. „Eurobarometro“ apklausa, dauguma ES piliečių mano, kad gyventojų senėjimas (42 proc.), mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir darbo jėgos trūkumas (40 proc.) yra pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai jų šalyse“.
• Sustiprinta stažuočių kokybės sistema (RK nuomonė, 2024 m.).
• Įgūdžių ir specialistų judumas (2023 m. RK nuomonė).
• Mentorystė: galinga ir prasminga priemonė ateities Europai (RK nuomonė, 2023 m.).
• Europos universitetų strategija (RK nuomonė, 2022 m.).