Tarybai pirmininkaujanti Lenkija pirmenybę teikia sanglaudai ir saugumui, kuriuos tvirtai remia Europos miestai ir regionai

Socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda užtikrina vidaus saugumą, užkerta kelią nusivylimui ir euroskepticizmui, kurie galėtų kelti grėsmę ES stabilumui, balandžio 2 d. diskusijoje apie Lenkijos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai Lenkijos valstybės sekretorius pasakė Europos regionų komiteto nariams.

RK diskusija vyko itin svarbiu metu – vykstančiose diskusijose dėl sanglaudos politikos ateities ir laukiant būsimo Komisijos pasiūlymo dėl kitos daugiametės finansinės programos. Lenkija šešių mėnesių pirmininkavimo ES lygmens ministrų susitikimams prioritetu laiko visus Europos saugumo aspektus – išorės, vidaus, informacijos, ekonomikos, energetikos, maisto ir sveikatos. 

Lenkijos plėtros fondų ir regioninės politikos ministerijos valstybės sekretoriusJan Szyszko pabrėžė, kad socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda yra labai svarbi siekiant ES tikslų, įskaitant saugumą, atsparumą, konkurencingumą ir žaliąją bei skaitmeninę pertvarką. Įpusėjus pirmininkavimui Lenkijos atstovas paminėjo kai kuriuos jau pasiektus laimėjimus, susijusius su Tarybos išvadomis dėl sanglaudos ir sanglaudos politikos po 2027 m., kurias praėjusią savaitę kovo 28 d. priėmė Bendrųjų reikalų taryba. Išvadose valstybės narės, be kita ko, patvirtino: kad sanglaudos politika turėtų išlikti atvira visiems regionams ir toliau atlikti svarbų vaidmenį mažinant regioninius skirtumus ES, padedant mažiau išsivysčiusiems regionams pasivyti labiau išsivysčiusius regionus. 

RK nariai, įskaitant Prancūziją, Slovakiją, Suomiją ir Lenkiją, kalbėjo diskusijoje, kurioje, be kita ko, atkreiptas dėmesys į riziką, kad sanglaudos lėšos gali būti nukreiptos kitiems neatidėliotiniems saugumo poreikiams, atsižvelgiant į pasaulinę geopolitinę įtampą ir karą Ukrainoje.  RK nariai pabrėžė, kad reikia skubiai didinti ES konkurencingumą, atsparumą, saugumą ir gynybą, tačiau teigė, kad šios pastangos neturėtų būti dedamos lėšų, skirtų regionų atotrūkiui mažinti, sąskaita.

Z. Szyszko pabrėžė, kad nėra prieštaravimo tarp sanglaudos ir konkurencingumo. Tai viena kitą papildančios politikos sritys, kurioms reikia investicijų į mažąsias ir vidutines įmones. 

Vietos ir regionų atstovai įspėjo dėl pagundos kurti ir valdyti būsimus ES sanglaudos fondus centralizuotai ir teritoriškai aklai. 

Nariai pabrėžė, kad sanglaudos politikos valdymo modelyje turėtų būti atsižvelgiama į esamą kompetencijos pasidalijimą ir koordinavimo sistemas tarp skirtingų valdymo lygmenų kiekvienoje valstybėje narėje, taip pat į regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį plėtojant, programuojant, valdant, įgyvendinant, stebint ir vertinant politiką. 

Pirmininkaujanti Lenkija konkrečiai paprašė RK pateikti jai teisėkūros rekomendacijas dėl sanglaudos politikos. RK savo pasiūlymus turėtų priimti 2025 m. gegužės mėn., priimdamas nuomonę „Sanglaudospolitika – pagrindinė varomoji jėga siekiant ES tikslų ir reformų: kaip toliau remtis veiklos rezultatais grindžiamu požiūriu, kartu atsižvelgiant į decentralizaciją, partnerystę ir daugiapakopį valdymą“. Pranešėja Isabelle Boudineau (FR / PES), Naujosios Akvitanijos regiono tarybos narė. 

Citatos:

Europos regionų komiteto pirmininkėKata Tüttő: „Pirmininkaujanti Lenkija pademonstravo didelį įsipareigojimą ir tikrą bendradarbiavimo su Regionų komitetu dvasią, ypač kai kalbama apie sanglaudos politikos ateities po 2027 m. formavimą. Noriu nuoširdžiai padėkoti Vystymosi fondų ir regioninės politikos ministerijos valstybės sekretoriui Janui Szyszko už tai, kad šiandien prisijungė prie mūsų ir taip prasmingai prisidėjo prie mūsų plenarinės sesijos. Buvo garbė atstovauti Regionų komitetui Bendrųjų reikalų tarybos dalykiniuose pietuose su ministrais, kuriuose atvirai ir konstruktyviai pasikeitėme nuomonėmis apie sanglaudos politiką. Tikimės, kad ateinančiais mėnesiais tęsime išskirtinį bendradarbiavimą, o nuomonė, kurios paprašė pirmininkaujanti Lenkija (sanglaudos politika kaip pagrindinė varomoji jėga siekiant ES tikslų ir reformų), bus pateikta priimti. Remdamiesi kovo 25 d. priimtomis Tarybos išvadomis, turime toliau dirbti kartu, kad sukurtume būsimą sanglaudos politiką, grindžiamą pasidalijamuoju valdymu ir tikru daugiapakopiu valdymu, kurios pagrindas – mūsų regionai ir miestai. Sanglaudos politika yra ne tik finansavimo priemonė: Europos Sąjungą vienija ilgalaikiai klijai. Tokiais laikais, kai ES susiduria tiek su vidaus, tiek su išorės spaudimu, labiau nei bet kada mums reikia mūsų vietos ir regionų valdžios institucijų lyderystės, inovacijų ir atsparumo. Negalime leisti, kad sanglaudos politika taptų greitosios pagalbos fondu, skirtu šalutiniam prioritetų keitimo poveikiui pašalinti. Tai nėra paguodos prizas tiems, kurie liko nuošalyje – tai strateginė investicija į Europos vienybę, ateitį ir stiprybę.“

JanSzyszko, Lenkijos plėtros fondų ir regioninės politikos ministerijos valstybės sekretorius: „Sanglaudos politika ir stiprūs regionai yra labai svarbūs didinant ekonominį saugumą. Įgyvendindami sanglaudos politiką didiname savo atsparumą, spartiname skaitmeninę ir energetikos pertvarką ir stipriname mūsų visuomenių vienybę. Mažindami socialinę ir ekonominę nelygybę tarp Europos regionų galime sustiprinti Europos Sąjungos stabilumą ir kovoti su poliarizacija bei socialiniu nepasitenkinimu. Mūsų regionai ir miestai yra ten, kur vyksta pagrindiniai pokyčiai, kur žmonės susiduria su iššūkiais ir galimybėmis, kurios formuoja bendruomenės ateitį. Sanglaudos politika turi atitikti realius bendruomenių poreikius, stiprinti jų potencialą ir suteikti joms tvaraus vystymosi priemonių. Kaip sakė [Europos Komisijos] Pirmininkė U. von der Leyen, mums reikia tvirtesnės sanglaudos ir augimo politikos, daugiausia dėmesio skiriant regionams. Poreikis įtraukti nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas taip pat pabrėžtas komunikate „Kelias į kitą DFP“.“ 

Pagrindinė informacija:

• Diskusiją galima stebėti RK interneto svetainėje.
• Per gegužės mėn. Varšuvoje vyksiantį neoficialų ministrų susitikimą, kuris vyks kartu su EBPO ministrų, atsakingų už regioninę politiką, susitikimu, Regionų komitetas turės galimybę pateikti RK nuomonę dėl rezultatais grindžiamo požiūrio į sanglaudos politiką.
• Lenkijos pirmininkavimo laikotarpiu RK pristatys savo politines rekomendacijas iš vietos ir regionų perspektyvos įvairiuose neoficialiuose Tarybos posėdžiuose ir svarbiuose aukšto lygio pirmininkaujančios valstybės narės renginiuose. Pirmininkaujančios valstybės narės kalendorių rasite čia.
• Nuo sausio 1 d. ir pirmąjį 2025 m. pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkauja Lenkija. Pirmininkausianti Lenkija yra pirmoji iš šiuo metu pirmininkaujančių valstybių narių trejeto, kuriam priklauso Danija (2025 m. antrasis pusmetis) ir Kipras (2026 m. pirmasis pusmetis). Lenkija Tarybai pirmininkauja antrą kartą – pirmą kartą 2011 m. antrąjį pusmetį.

Kontaktiniai duomenys:

Wioletta Wojewodzka

+32 473 84 39 86

Wioletta.wojewodzka@cor.europa.eu