2023 m. spalio 9 d. Europos regionų komitetas paskelbė ES metinį pranešimą dėl regionų ir miestų padėties, kuriame apžvelgtos aktualiausios visos Europos regionų ir miestų problemos, taip pat vietos lygmens sprendimai, kuriais būtų galima pagrįsti ES politikos sprendimus.
Jame pateikta įžvalgų apie tai, kaip regionai ir miestai reaguoja į krizines situacijas, pavyzdžiui, klimato sukeltas nelaimes ar Rusijos karą prieš Ukrainą. Pranešime informuojama apie tai, kaip regionai ir miestai prisideda prie ilgalaikės mūsų visuomenių transformacijos vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kartu stiprinant sanglaudą.
Suprasti Europą iš vietos ir regionų perspektyvos
Šiame pranešime, kuris paremtas Europos regionų komiteto užsakytais autentiškais tyrimais, taip pat moksliniais tiriamaisiais darbais, kitų ES institucijų indėliu ir atvirųjų šaltinių dokumentais, pateikiama faktų ir duomenų politikos formuotojams ir atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams. Pagrindinės išvados ir rekomendacijos atkartotos metinėje kalboje apie Europos Sąjungos regionų ir miestų padėtį, kurią Europos regionų komiteto pirmininkas Vasco Alves Cordeiro 2023 m. sakė spalio mėn. 9 d.
Šių metų pranešime daugiausia dėmesio skiriama aktualiausiems iššūkiams, su kuriais susiduria ES regionai ir miestai. Pranešime bus pateikti vietos lygmens sprendimai ir idėjos tokiais klausimais kaip ekstremaliosios situacijos ir krizės, pavyzdžiui, klimato sukeltos nelaimės, Rusijos karas prieš Ukrainą ar energijos trūkumas, taip pat ilgalaikė transformacija vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kartu stiprinant sanglaudą.
Pranešimas yra orientuotas į ateitį ir yra kaip prognozavimo orientyras rengiantis Europos Parlamento rinkimams ir kitai ES institucijų kadencijai.
Į šį pranešimą taip pat įtrauktas „Regionų ir vietos barometras“, kuriame pateikiami bendradarbiaujant su IPSOS surengtos išrinktųjų atstovų iš visos Europos apklausos rezultatai.
Metinis regionų ir vietos barometras
27 Europos Sąjungos valstybėse narėse subnacionaliniu lygmeniu išrinkta daugiau kaip milijonas politikų. Šie vietos politikai atstovauja labai įvairioms rinkėjų grupėms skirtinguose valdžios lygmenyse, įskaitant federalines žemes, regionus, provincijas, grafystes, apskritis ar savivaldybes. Greitoji „Eurobarometro“ apklausa yra svarbi platforma, kurioje ES vietos lygmens politikai gali pasidalyti savo nuomonėmis apie Europos iššūkius ir prioritetus.
Iš atsakymų matyti, kam vietos politikai teiktų pirmenybę ES lygmeniu, kiek jie žino apie ES masto iniciatyvas ir ES finansavimo galimybes, ką jie mano apie Europos ateitį ir kaip reaguoja į nepaprastąją padėtį, susidariusią dėl karo Ukrainoje.
Pagrindinės išvados
- 50 proc. vietos politikų teigė, kad jų regiono ar vietos valdžios institucija steigia pabėgėlių priėmimo centrus ir suteikia pabėgėliams būstą, o 33 proc. teikia pabėgėliams socialinę ir medicininę pagalbą.
- Daugiau nei keturi iš dešimties respondentų (45 proc.) mano, kad ES regionai ir miestai gali prisidėti prie Ukrainos atstatymo, jei bus įtraukti į platesnį Ukrainos atstatymo Europos planą. Maždaug trys iš dešimties respondentų mano, kad veiksmingiausia būtų teikti finansinę ir materialinę paramą (31 proc.), įgyvendinti porines programas, skirtas techniniams ir instituciniams gebėjimams stiprinti ir keistis geriausia patirtimi (30 proc.), ir skatinti gerą valdymą vietos ir regionų lygmeniu (27 proc.).
- Beveik ketvirtadalis respondentų (23 proc.) teigė, kad žino apie Europos Sąjungos teikiamas finansavimo galimybes (įgyvendinant sanglaudos politiką) ir per pastaruosius dvejus metus naudojosi ES sanglaudos politikos finansavimu, kurį gavo jų miestas ar regionas. Kita vertus, 36 proc. respondentų teigė žinantys apie šias finansavimo galimybes, tačiau jomis nesinaudojo, o 33 proc. apie jas niekada nėra girdėję; pastarasis procentas įvairiose šalyse labai skiriasi – nuo 2 proc. Kroatijoje iki 71 proc. Danijoje.
- Paklausti apie sanglaudos politikos pridėtinę vertę, palyginti su kitais finansavimo srautais (nacionaliniais ar regioniniais), dauguma respondentų (53 proc.) nurodė, kad tokie fondai buvo naudojami konkrečių rūšių projektams remti. Ketvirtadaliui respondentų (25 proc.) šie fondai suteikia pridėtinės vertės tarpvalstybinio bendradarbiavimo su kitais miestais ar regionais atveju.
- Dauguma respondentų (62 proc.) atsakė, kad jų miestas ar regionas ėmėsi veiksmų Europos žaliojo kurso srityje norėdamas sumažinti energijos suvartojimą. Keturi iš dešimties respondentų (40 proc.) teigė, kad jų miestas ar regionas ėmėsi priemonių gamtos išsaugojimui ir miestų žalinimui skatinti (pavyzdžiui, sodino medžius), o šiek tiek mažesnė dalis (37 proc.) paminėjo „veiksmus, kuriais siekiama sumažinti atliekų kiekį ir jų poveikį aplinkai“.
- Didžioji dauguma respondentų (91 proc.) visiškai sutinka arba yra linkę sutikti, kad regionai ir miestai turėtų daryti didesnę įtaką formuojant ES politiką ir diskutuojant dėl Europos Sąjungos ateities.
- Paklausti, kuriose srityse regionai ir miestai turėtų tarti svaresnį žodį formuojant ES politiką, maždaug pusė respondentų pasirinko „tvirtesnę ekonomiką, socialinį teisingumą ir darbo vietų kūrimą“ (52 proc.), „švietimą, kultūrą, jaunimą ir sportą“ (51 proc.) ir „klimato krizę bei aplinką“ (51 proc.).
Apklausą „Vietos politikų nuomonė apie Europos ateitį“ surengė IPSOS. 2023 m. liepos 25 d.–rugsėjo 11 d. apklausoje sudalyvavo 2 907 ES vietos ir regionų lygmens politikai.
